Balėnų miškas

BALĖNŲ MIŠKAS

Istorija

Telšių MGB užverbuotas agentas Vacys Kuodis, Petrovo slapyvardžiu, per savo motiną, irgi agentę Danutę, 1951 m. gegužės 6 d. pranešė, kad gegužės 8–9 dienomis, kai okupantai švęs Pergalės dieną, Balėnų miške vyks Nevarėnų, Sedos ir Viekšnių partizanų būrių pasitarimas, kuriame dalyvaus apie 30 partizanų. Gavus tokią žinią tuoj buvo sutelkta MGB kariuomenės 32 pulko kareiviai ir MGB Telšių, Varnių, Mažeikių, Sedos ir Plungės stribai. Jie gegužės 9 d. apsupo Balėnų miško 24–26 ir 78 kvartalus, kur buvo susirinkę 14 partizanų ir minėtas išdavikas. Gyvas likęs tų kautynių dalyvis partizanas Adomas Lukošius-Lendrūnas (1920–2004) prisiminė, kad į partizanų susitikimą vėlavo atvykti Viekšnių būrio partizanai. Taip pat nebuvo ir Nevarėnų būrio vado Prano Šiušės-Genio. Vyrams susitikus, išdavikas Kuodis laikėsi nuošaliai, o pasigirdus pirmiesiems kareivių šūviams metėsi į miško tankmę. Lukošius atsišaudydamas traukėsi ir matė, kaip krito sužeistas Stasys Kvečas-Švyturys, kaip buvo kareivio nušauta Norkutė, o partizanas Stasys Lukošius priklaupęs nušovė tą kareivį, vėliau šokdamas per išvartą pats buvo sužeistas ir nusišovė. Stefanija Kozickaitė-Eglutė prasiveržė iš apsupties ir traukdamasi į Žalgirio mišką prie Paceržinskienės sodybos Kirklių kaime pateko į kareivių pasalą. Matydama, kad pateks į nelaisvę, kažką dar sušukusi, nusišovė.

Mūšyje iš Prano Šiušos būrio žuvo: Vytautas Laurinavičius-Šviesa, gim. 1929 m.; Stasys Lukošius-Voldemaras, gim. 1933 m.; Tadas Norkus-Vėtra, gim. 1925 m.; Marijona Norkutė-Giraitė, gim. 1923 m.; Valerija Norkutė-Smilgelė, gim. 1927 m.; Kostas Paulauskas-Raketa, gim. 1925 m.; Genė Strimaitytė-Laima paimta gyva į nelaisvę.

Iš Sedos būrio žuvo: būrio vadas Vaclovas Razonas-Vitka, gim. 1921 m.; Stefanija Kozickaitė-Eglutė, gim. 1928 m.; Antanas Bernotas-Lendrė, gim. 1922 m., paimtas į nelaisvę, sunkiai sužeistas, tą pačią dieną mirė.

Partizanas Lukošius palindęs po eglės išvarta sulaukė kautynių pabaigos ir naktį grįžo į savo bunkerį pas Juozą Jaugą Kirklių k. Partizanas Stasys Kvečas-Švyturys, sužeistas penkiais šūviais liko gyvas, pasislėpė ir kitą dieną sugrįžo į bunkerį pas kitą Jaugą, Kostą, tame pačiame Kirklių kaime ir sėkmingai gydėsi.

Taip pat iš apsupties išsiveržė Vytautas Visminas-Ąžuolas ir Aleksas Gimbutas-Vaidutis, bet ir jie nebeilgai tęsė kovą. 1952 m. lapkričio 9 d. Nevarėnų valsčiuje kareivių persekiojami žuvo būrio vadas Pranas Šiuša ir partizanė Barbora Vilnienė. Vytautas Visminas sužeistas buvo paimtas į nelaisvę. Jis po lagerių grįžęs į Lietuvą gyveno Ventos gyvenvietėje. Tai buvo paskutinis gyvas Balėnų mūšio dalyvis, lankęs savo kovos draugų kapą. Jis mirė 2012 m., palaidotas Ventos miestelio kapinėse.

Partizanas Aleksas Gimbutas neatlaikė kovos įtampos, palūžo dvasia ir slapčia pasidavęs Nevarėnų čekistams 1952 m. lapkričio 11 d. atvedė juos prie Jaugų sodybų Kirklių kaime. Iš bunkerio gyvas buvo į nelaisvę paimtas partizanas Adomas Lukošius, o partizanas Stasys Kvečas susisprogdino granata.

Mažeikių muziejininkas Algimantas Muturas su Mažeikių kuopos šauliu Alfonsu Degučiu išvažinėjo Balėnų apylinkes, surado kautynių liudininkus, nustatė žuvusiųjų asmenybes, kautynių vietas ir aplinkybes. Politinių kalinių sąjungos Mažeikių skyriaus iniciatyva kautynių vietoje, prie Nevarėnų–Tirkšlių kelio, 2007 m. pastatytas Atminimo ženklas.

1989 m. Telšių laisvės lygos, šaulių ir sąjūdininkų iniciatyva, vadovaujant K. Šalkauskui, žuvusių partizanų palaikai iš Nevarėnų žvyrduobės palaidoti Nevarėnų bažnyčios šventoriuje. Tai padaryta pasiūlius klebonui Antanui Beniušiui ir pritariant Telšių vyskupui Antanui Vaičiui, nors sovietų valdžios atstovai tam labai priešinosi.

Per ilgą laiką partizanų kapo kryžius Nevarėnų bažnyčios šventoriuje sunyko. Telšių tremtinių bendrija (pirmininkė Adolfina Striaukienė) pasirūpino, kad Genocido centras pastatytų gražų antkapį žuvusiems.

Tegul ateinančios kartos nepamiršta, kad čia ilsisi nelygioje kovoje savo jaunas galvas padėję...

Važiuodami iš Nevarėnų į Sedą, tik įvažiavę į Mažeikių r., kairėje kelio pusėje, pamatysime Atminimo ženklą Balėnų kautynėms, o nuo kryžkelės pasukę link Rubikų pravažiuosime pro buvusį Kirklių kaimą, kuriame Jaugų sodybose buvo partizanų bunkeriai .

1951 m. gegužės 9 d. Balėnų miške žuvo šeši Nevarėnų kuopos Genio būrio ir trys Sedos kuopos Razono būrio partizanai. Žuvusieji tuomet buvo nuvežti į Nevarėnus ir užkasti žvyrduobėse. 1989 m. žuvusiųjų kūnai perlaidoti Nevarėnų bažnyčios šventoriuje, o 2012 m. pastatytas antkapis. 2008 ?m. Balėnų miške pastaytas atminimo paminklas. Šv. Mišias už žuvusiuosius aukojo ir paminklą pašventino Pievėnų klebonas Saulius Styra. Į Balėnų miške ties Mažeikių ir Telšių rajonų riba pastatyto paminklo šventinimo iškilmes atvyko buvę partizanai, tremtiniai, politiniai kaliniai, žuvusiųjų artimieji, Mažeikių ir Telšių šaulių kuopos, Seimo narys, Lietuvos Sąjūdžio tarybos pirmininkas Rytas Kupčinskas, rajono valdžios atstovai. Renginyje dalyvavo ir Mažeikių tremtinių bei politinių kalinių choras „Atmintis“ .