Algirdas Pocius
ALGIRDAS POCIUS (g. 1930-08-28 Ketūnų k. ), prozininkas, nusipelnęs kultūros veikėjas (1980 m.).
Mokėsi Sedos vidurinėje mokykloje. 1950 m. įstojo į Klaipėdos mokytojų instituto lietuvių kalbos ir literatūros skyrių. 1952 m. baigė Klaipėdos mokytojų institutą, 1952-1958 m. dirbo radijuje ir „Švyturio" žurnale, 1958-1963 m. Lietuvos rašytojų sąjungos konsultantas, 1963-1981 m. LRS valdybos sekretorius, 1981-1986 m. pirmininko pavaduotojas, 1992-1996 m. Lietuvos Seimo narys. Nuo 1956 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos narys.
A. Pocius 1967 m. apdovanotas Žemaitės literatūrinė premija už apsakymą „Tik du sūnūs“, 1982 m. suteikta LTSR valstybinė premija už knygą „Išskridę iš lizdo", 1985 m. Juozo Paukštelio premija už knygą „Liepos šešėlyje".
Išleido šiuos prozos ir kt. veikalus: „Rytmetis Užgirių kaime" (1955 m.), „Žąsies kiaušinis" (1959 m.), „Šešiolika raktų" (1960 m.), „Verpetas" (1963 m.), „Striukis keliauninkas" (1964 m.), „Tik du sūnūs" (1966 m.), „Randai medyje" (1968 m.), „Ištirpę migloje" (1972 m.), „Laiškas ant šalpusnio lapo" (1977 m.), „Hommikul, kui vaevas uni" (Tallinn, 1977 m.), „Per laukus iki miesto" (1979 m.), „Išskridę iš lizdo" (1980 m.), „Liepos šešėlyje" (1984 m.), „Įkaitai" (1987 m.), „Sūpuoklėse" (1989 m.), „Antros eilės pusbrolis" (2000 m.), „Ekskomisaras; Vienarankis plėšikas; Dideli pinigai" (2005 m.), „Prie piliakalnio, kur vaidenasi" (2006 m.), „Ponia Amnestija" (2007 m.). Knygos verstos į rusų, estų, latvių k., atskiri apsakymai spausdinti vokiečių, čekų, lenkų, ispanų, anglų k.
Palaiko glaudžius ryšius su Mažeikiais.
Šaltiniai
- Tarybų Lietuvos enciklopedija. - V., 1987. - P. 407.
- Tarybinės lietuvių rašytojų autobiografijos. - V., 1989. - P. 398.
- Lietuvių literatūros enciklopedija. – V., 2001. – P. 388.
Nuorodos
- Rašytojai.LT: Algirdas Pocius, biografija, kūryba, nuotrauka.
- Vikipedija: Algirdas Pocius, biografija, kūryba
- Algirdas Pocius. Neišdrįsau atsidėti vien kūrybai.
- Literatūra ir Menas: A. Pocius. Vienarankis plėšikas (apysakos fragmentas).