Aleksandravičiai

Straipsnis šiuo metu rašomas.

ALEKSANDRAVIČIAI

Straipsnis šiuo metu tvarkomas. Reikia ištaisyti gramatines klaidas, suredaguoti tekstą. Jei galite tai padaryti, spauskite čia.

Dauguma viekšniškiams žinomiausių žmonių palaidoti kapinių viduryje, čia ir: „Provizorius Vincentas Aleksandravičius. 1853. 10. 06—1926. 04. 30. Viekšnių vaistinėje išdirbęs 43 metus. Zofija Aleksandrowicz. 12 grudnia 1885 r. 26 lat. Kotrina Kerbedžiutė Aleksandravičienė. 1863. 02. 08—1926. 03. 28. Z Baranovskich Antanina Ujejska. 1865. 09. 24—1945. 05. 04”. Žagarės klebonas Kazimieras Aleksandravičius (1824—1884) savo testamente rašė: „Asz (klebonas) paliepiu p-ui Vincentui Aleksandravyczei (brolio sūnui), kad jis 6 procentą nuo 5 tukstancziu rubliu, duotu manimi prie nupirkimo aptėkos Vinksznėje...” Šį testamentą Vincento draugas Antanas Buivydas paminėjo „Aušros” 1885 m. 10—11 numeryje, pasirašydamas „A. I. B. Žagaras”. Testamentą vykdydami ir atsirado Viekšniuose Aleksandravičiai. Šiame šeimyniniame kape pirmiausiai palaidota pirmoji Vincento žmona, Žagarės vaistinės savininko pulkininko Kazlauskio duktė Sofija. Ji pagimdė sūnų Bronislovą (vėliau jaunųjų Biržiškų draugą) ir 26 metų mirė. Vincentas 1892 m. vedė Kotryną Kerbedžiūtę, žemaičių bajoro dukterį. Jų vaikai — Janina, Vincas, Juozas, Kazys, Vanda, Konradas. Pasak M. Biržiškos, Janina jauna mirė, Vincas, būdamas rusų karininku, 1916 m. žuvo Galicijoje. Juozas paveldėjo Viekšnių vaistinę. Nesveikavęs Kazys 1916 m. mirė Maskvoje. Vanda kuri laiką buvo vokiečių kalbos mokytoja Viekšnių mokykloje, 1923 m. ištekėjo už diplomato V. Gilio. Konradas Vytauto Didžiojo universitete baigė teisės mokslus. 1926. 03. 28 mirė Kotryna Aleksandravičienė, o po mėnesio ir jos vyras Vincentas. Antaniną Ujejska čia palaidojo Juozas Aleksandravičius. 1938. 11. 23 jis rašė Vidaus reikalų ministerijos Administracijos departamentui: „Mano uošvė — žmonos motina Antanina Ujejskienė, 69 m. amžiaus, yra gimusi Bobruiske, Minsko rėdyboje. Prieš Didįjį karą gyveno Kaukaze, Ekaterinodare. 1921 m. sykiu su vyru norėjo įvažiuoti Lietuvon, bet prie rubežiaus nebuvo į Lietuvą įsileisti ir jiems pavyko nuvykti Lenkijon, kur apsigyveno Varšuvoje. 1932 m. mirė jos vyras ir nuo to laiko paliko be jokių pragyvenimo lėšų... Todėl neatbūtinai reikalinga, kad mano uošvė persikeltų gyventi pas mane, kuriai aš pasižadu teikti pragyvenimą ligi jos gyvos galvos”.

• Domininkas Aleksandravičius, Vincento Aleksandravičiaus brolis, veterinarijos gydytojas. Carinės Rusijos laikais buvo paskirtas dirbti Vidurinėje Azijoje. Jam buvo suteiktas Valstybės patarėjo laipsnis. Po I pasualinio karo su šeima grįžo į tėvynę, ir likusį gyvenimą skyrė kovai su pokario metais išplitusiomis gyvulių ligomis.
• Domas Aleksandravičius, selekcininkas, mokytojas ir ūkininkas, ilgametis Kvietiškio žemės ūkio mokyklos direktorius. Vienas iš pirmųjų ėmė mokyti žemdirbius, kaip auginti cukrinius runkelius.

Literatūra

• Jų testamentai vykdomi / Bronė Beržiūnienė, Aldona Gaigalaitė, Vytautas Merkys, Zofija Aleksandravičiūtė-Navickienė; sudarytoja Zofija Aleksandravičiūtė-Navickienė. - Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2006. - 186 p.: iliustr. - ISBN 9955-20-101-0.

Šaltiniai

• Kerys Bronius. Randevu Viekšnių kapinėse // Vienybė. — 1996. — Rugpj. 10, 14, 17, 21, 24, 28; Rugs. 4.