Aitrusis vėdrynas
| Aitrusis vėdrynas | |
|---|---|
| Nuotraukos laikinai nėra | |
| Aitrusis vėdrynas (Ranunculus acris) | |
| Sistematika | |
| Karalystė | Augalai Plantae |
| Skyrius | Magnolijūnai Magnoliophyta |
| Klasė | Magnolijainiai Magnoliopsida |
| Eilė | Vėdryniečiai Ranunculales |
| Šeima | Vėdryniniai Ranunculaceae |
| Gentis | Vėdrynas Ranunculus |
| Rūšis | Aitrusis vėdrynas Ranunculus acris L. |
|
| |
AITRUSIS VĖDRYNAS (Ranunculus acris), vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos daugiametis žolinis augalas.
Stiebas iki 100 cm aukščio, status, apaugęs švelniais, prie stiebo prigludusiais plaukeliais. Pamatiniai lapai su 5-7 skiautėmis, viršutiniai - triskiauiai; visos skiltys linijiškai lancetiškos, plaukuotos. Taurėlapiai prisiglaudę prie vainiklapių. Vainiklapiai auksinės geltonos spalvos. Žydi birželio - liepos mėn.
Visose augalo dalyse yra veikliųjų medžiagų: pratoanemonino, vainiklapiuose - karotinoido flavonoksantino ir kt. Jauni augalai nuodingi, jiems džiūstant nuodingosios medžiagos susioksiduoja ir šienui bestovint ilgesnį laiką nuodingosios savybės prarandamos. Anksčiau aitriojo vėdryno žolė buvo vartojama terapijoje, retkarčiais ji naudojama homeopatijoje. Žemės ūkio gyvuliai gali apsinuodyti kai šeriami šviežiai nupjauta žole. Toksinės vėdryno žolės dozės sukelia virškinimo trakto gleivinių uždegimą, kepenų bei inkstų sutrikimus. Apsinuodijęs gyvulys seilėjasi, neėda, galvijai nustoja aatrajoti, dažnai būna neramūs, karvių pienas įgauna karstelėjusį skonį ir rausvą atspalvį (nuo kraujo priemaišų). Kartais jie išpunta ir viduriuoja.
Paplitmas Mažeikių rajone
Auga drėgnose pievose, ganyklose, pagrioviuose.
Šaltiniai
- Mažeikių krašto gamta. Sud.: V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. - V., 2000. - 128 p. - P. 119. ISBN 9986-767-02-1.
- Monsevičius V., Balvočiūtė J., Makavičius D. Akmenės ir Mažeikių rajonų saugomų teritorijų floros ir faunos tyrimai. Ataskaita. - Akmenė, 1992. - P. 53.