Židikų šaulių būrys

Straipsnis šiuo metu rašomas.

ŽIDIKŲ ŠAULIŲ BŪRYS, Mažeikių šaulių XIII-os rinktinės Židikų šaulių būrys. Įsteigtas 1922 m. gruodžio 8 d. Pirmuoju būrio vadu tapo A. Ubavičius. Valdybos nariais buvo išrinkti K. Strikaitis, O. Alikaitė. Pirmieji norą būti šauliais pareiškė K. Dapšys, Drevinskas, Minejovaitė, L. Juodeikis, Jonas Malukas, K. Kekys, A. Momgaudis, B. Ripolytė, L. Paulauskas, D. Ubavičius.

1923 m. židikiškiai šauliai aktyviai dalyvavo Klaipėdos sukilime. Būrio veikla ypač sustiprėjo, kai į šaulių gretas įstojo pirmasis savanoris kūrėjas A. Alšauskas. 1929 m. susibūrė Židikų moterų šaulių skyrius, 1931 m. - šaulių ugniagesių komanda.

Straipsnis šiuo metu tvarkomas. Reikia ištaisyti gramatines klaidas, suredaguoti tekstą. Jei galite tai padaryti, spauskite čia.

Židikų krašto žmonės jau nuo seno priešinosi bet kokiai okupacijai. Apie tai byloja Židikų apylinkėse dunksantys piliakalniai ir vis dar sklindančios legendos. XVII a. į Lietuvą įsibrovus švedų kariuomenei miestelyje nuolat stovėjo švedų karių įgula. Matomai, už kažkokį tai nepaklusnumą švedų kareiviai sudegino bažnyčią, o kleboną kardais užkapojo. XVIII-XIX a. židikiškiai taip pat nebuvo abejingi Rusijos carinei priespaudai. Tik pasibaigus pirmajam pasauliniam karui, dar Lietuvoje tebesant okupacinei kariuomenei pradėjo formuotis lietuvių partizanų būriai. 1919 m. sausio mėnesį P.Plechavičiaus vadovaujami vyrai iš Židikų išvarė bolševikinę kariuomenę. Nors ir nepriklausomybės aktas buvo paskelbtas 1918 m. vasario 16-tą dieną lietuviui širdies gilumoje buvo neramu. Būrėsi Lietuvos šaulių būriai. Židikų šaulių būrys įsisteigė 1922 m. gruodžio 8 d.1 Pirmuoju būrio vadu tapo A.Ubavičius. Valdybos nariais buvo išrinkti K.Strikaitis, O.Alikaitė. Pirmieji norą būti šauliais pareiškė K.Dapšys, Drevinskas, Minejovaitė, L.Juodeikis, Jonas Malukas, K.Kekys, A.Momgaudis, B.Ripolytė, L.Paulauskas, D.Ubavičius. Būrio gretos iš lėto gausėjo. 1923 m. židikiškiai šauliai aktyviai dalyvavo Klaipėdos sukilime. Būrio veikla ypač sustiprėjo, kai į šaulių gretas įsijungė pirmasis savanoris kūrėjas A.Alšauskas. Būrio vadovybė visą laiką rūpinosi ginklų įsigijimu. 1929 m. susibūrė Židikų moterų šaulių skyrius. Nuolat didėjo šaulių gretos. 1931 m. kovo 19 d. įvyko šaulės Plecės Pocevičiūtės ir pikeliškio šaulio Juozo Milevičiaus vestuvės.

1931 m. susibūrė šaulių ugniagesių komanda.. Būrio šauliai įsirengė sporto aikštelę. Dramos mėgėjai pastatė ir Blaivybės draugijos salėje parodė spektaklį „Advokato patarimai“. Mokytojo šaulio J.Gudyno vadovaujamas šaulių choras padainavo 7 keturbalses dainas. 2 Ta pati vaidintojų grupė nuvykusi į Ylakius parodė spektaklį „Vytautas pančiuose“. Būrio moterys suruošė spektaklį „Už Tėvynę“. Rugpjūčio 7 d. rinktinės vadovybė organizavo karinius manevrus. Juose dalyvavo Židikų ir Ylakių šauliai. Netoli Vizgaudžio sodybos įvyko „mūšis“. Po manevrų ūkininko Sruogio sodyboje buvo bendri pietūs, kurių metu grojo Židikų šaulių orkestras.

1932 m. sausio mėnesį buvo išrinkta nauja būrio taryba: mokytojai J.Gudynas ir Gustaitis, Juodeikis. 3 Vasario mėnesį šauliai suruošė ‚viešą kaukių vakarą“.4 Geriausios kaukės buvo premijuojamos. Pirmą premiją (foto albumą) gavo šaulys Buta. Jis buvo apsirengęs negru. Antroji premija (dvi taures) laimėjo Freigofas. Jis buvo apsirengęs pusė vyras, pusė moteris. Želvys buvo apsirengęs gandru ir jam atiteko trečioji premija – veidrodis. Gegužės mėnesį moterys šaulės pastatė spektaklį, keturių veiksmų komediją „Paskolink man žmoną.“

1934 m. būrys įsigijo ir pašventino būrio vėliavą. Būrio vadovybė pastoviai organizavo teorinius ir praktinius karinius mokymus. Šauliams šie metai baigėsi liūdnai. Metų paskutinę dieną mirė valdybos narė E.Ramanauskienė. Kiek anksčiau mirė šauliai K.Dapšys ir Dauginas.

1935 m. būrio vadovybė pradėjo rūpintis savo šaulių namų statybos reikalais. Buvo įsteigtas namų statybos fondas. Nemažai lėšų buvo surinkta organizuojant šokių vakarus, gegužines.

1936 m. būrio vadas Juozas Arlauskas atsisakė pareigų ir jo vieton buvo paskirtas Juozas Vitkauskas. Įvairiais būdais šauliai rinko lėšas ginklų fondui. Iš pramogų surinkto pelno 5% skiriami fondui.

1937 m. būriui ėmėsi vadovauti Židikų nuovados viršininkas Jonas Vaidogas. Šaulėms keletą metų vadovavusi G.Šetikienė išsikėlė kitur gyventi ir vadės pareigų ėmėsi Marcelė Rapolaitė. Valsčiaus viršaitis Feliksas Bugailiškis iš visuomenės surinktų lėšų nupirko 6 kariškus šautuvus ir padovanojo jo šauliams.

Gausus židikiškių būrys buvo pasiųstas į priešcheminės gynybos, pirmosios medicininės pagalbos ir sporto vadovų rengimo kursus. Valdyba pasipildė naujais nariais. Sekretoriumi tapo T.Danilevičius, iždininku P.Jokubaitis. Rugpjūčio 29 d. būrys paminėjo savo veiklos 15 metų sukaktį. Iškilmėse dalyvavo Mažeikių šaulių rinktinės vadas pulkininkas Išlinskas su žmona, seimo narys A.Bričkus, Ylakių, Lūšės, Renavo, Tirkšlių, Žemalės šaulių būriai. Bažnyčioje šaulių priesaiką priėmė ir pasveikino su švente kunigas K.Bukontas. Po pamaldų miestelio aikštėje įvyko šaulių būrių paradas. Po to šaulių pučiamųjų orkestro vedami šauliai nužygiavo į Asteikių ąžuolyną. Čia būrio vadas J.Vaidogas, pradėjo iškilmingą posėdį. Garbės prezidiume buvo Mažeikių XIII rinktinės vadas, seimo narys, viršaitis F.Bugailiškis, būrio vadas, Vyčio kryžiaus kavalierius, savanoris kūrėjas J.Vaidogas. Be svečių šventės dalyvius sveikino leitenantas J.Tumosas, šaulys J.Lukoševičius, jaunalietuvių ir miestelio žydų bendruomenės atstovai. Po posėdžio vyko bendri pietūs. Po to šauliai pademonstravo sportinius pratimus ir tautinių šokių ratelis pašoko keletą šokių. Šventės proga židikiškiai šauliai paruošė ir išleido 12 puslapių laikraštį. Tai buvo, ko gero, tokio pobūdžio pirmas leidinys Lietuvoje. 5 75% būrio šaulių pareiškė norą įsigyti uniformas. Vienų metų laikotarpiui, medžiagą uniformoms išsimokėtinai pasiūlė šaulys Jonas Malukas. 6 Baigiantis metams šaulės moterys miestelio visuomenei parodė, būrio vado J.Vaidogos režisuotą spektaklį „Nervai“.

1938 m. gegužės 15 d. Židikų m. aikštėje, iškilmingos šaulių rikiuotės metu Lūšės pieno perdirbimo bendrovė šauliams įteikė kulkosvaidį. Viršaitis F.Bugailiškis penkis šautuvus, Antstolis Urbonas, ūkininkas Adomavičius, Židikų mokykla, žemės ūkio kooperatyvas ir miestelio žydų bendruomenė įteikė po šautuvą. 7

Židikiškiai šauliai, kaip ir viso krašto šauliai rengė karinius manevrus, kaupė ginklus, treniravosi ir ruošėsi kovai. Kaip teigia kai kurie tarybiniai archyvai, vos tik prasidėjus antrajam pasauliniam karui, Židikų apylinkėse susibūrė šeši partizanų sukilėlių būriai. Juose buvo apie 250 žmonių. Pagrindiniu organizatoriumi buvo buvusios Lietuvos kariuomenės kapitonas Klemas Alšauskas. Jis keršijo tarybų valdžiai už savo ištremtą į Sibirą šeimą ir sugriautą gyvenimą. Partizanai šauliai įvairiais būdais priešinosi okupacinei kariuomenei. Gerai, kad ši kariuomenė tą kartą ilgai neušsibuvo. Traukiantis tarybinei kariuomenei iš Židikų partizanai šauliai pradėjo saugoti valstybines įstaigas, sandėlius, tiltus, Lūšės geležinkelio stotį. Čia 1941 m. birželio 24 d. įvyko vienas reikšmingiausių pasipriešinimo veiksmų. Lūšės partizanų būriui ėmėsi vadovauti atsargos leitenantas Henrikas Adamkevičius. Dar birželio 23 d. stotį ėmėsi saugoti su dviem vyrais pasienio policininkas Dubickas. Kooperatyvo pastatą saugojo Augustinas Mylė. Į talką pakviečiami Pikelių partizanai šauliai. Virš stoties pastato iškeliama lietuviška trispalvė. Birželio 24 d. ryte į stotį atvažiuoja keleivinis traukinys. Iš vagono išlipę tarybiniai karininkai nukabina trispalvę, areštuoja ir į vagoną įsisodina stoties viršininką Blažaitį ir šaulį Dubicką. Daugiau nieko nelaukę nuvažiuoja Vainodės (Latvija) link. Po geros valandos į Lūšės stotį paskambino Vainodės geležinkeliečiai ir pranešė, kad jie traukinio į savo stotį neįsileido. Traukinys grįžta atgal į Lūšę. Partizanai – šauliai nutaria išvaduoti savo draugus ir neleisti traukiniu grįžti į Mažeikius. Tuoj pat ėmėsi ir išardė geležinkelio bėgius ir pasislėpė pagelžkelės grioviuose ir krūmuose. Traukinys privažiavęs tą vietą, kur buvo išardyti bėgiai pradėjo virsti ant šono. Iš vagonų pradėjo šaudyti. Tuo pačiu atsakė partizanai šauliai. Užvirė mūšis, kuris po gero pusvalandžio baigėsi partizanų šaulių pergale. Tarybiniai kareiviai pasidavė į nelaisvę. Buvo nušauta 16 kareivių, 8 sužeisti, 84 paimti gyvi. 8 Žuvo šaulys Dubickas o Blažaitis buvo lengvai sužeistas. Ta pačią dieną židikiškiams besiruošiantiems vykti pagalbon į Lūšę, bekraunant ginklus į sunkvežimį, netikėtai iššovė kulkosvaidis ir žuvo K.Strikaitis. Dar du partizanai buvo sunkiai sužeisti. Sužeistuosius įkėlė į šaulio Stepono Olšausko vairuojamą sunkvežimį ir nusprendė vežti į Skuodo ligoninę. Bevažiuojant, ties Narvydžių kaimu (Skuodo raj.), netoli Jonaičio sodybos į sunkvežimį pradėjo šaudyti vokiečiai. Mašina sustojo. Iš mašinos išlipęs vairuotojas staiga pakirstas kulkos krito negyvas. Toliau... toliau, kaip 1996 m. rugsėjo 28 d. rašė Skudo rajono laikraštis „Mūsų žodis“ – „...Tada iš kabinos su balta vėliavėle rankose iššoko ir grafas Tiškevičius. Nušovė ir jį. Vairuotojas sukniubo kairiajame kelkraštyje, o grafas dešiniajame.“ Iš kur grafas Kazimieras Tiškevičius Židikuose ir dar karo metu? Šį faktą laikraščio žurnalistui patvirtino Kretingos muziejaus darbuotojas. Jis teikia, kad pirmo pasaulinio karo metu grafas dalyvavo kovose su bolševikais, bermontininkais, lenkais. Tarpukario metais jis buvo aktyvus Kretingos apskrities Šaulių sąjungos rėmėjas. Prasidėjus bolševikinei okupacijai, grafas apsigyveno Priimančių ūkyje, o netrukus atsikėlė į Židikų dvarą. Prasidėjus vokiečių okupacijai jis įsijungė į partizanų būrį. Tą nelemtą birželio 25-ąją, jis kaip vertėjas lydėjo du sužeistus šaulius. Žuvusius ten pat pakelėje ir užkasė. Tik po kurio laiko grafo giminės Kazimierą palaidojo Kretingos kapinėse. O Steponą Olšauską- Židikų kapinėse. Pastarajam 2001 m. gegužės mėnesį buvo suteiktas Kario Savanorio vardas. Sekančią dieną partizanai šauliai vėl susidūrė su besitraukiančia tarybine kariuomene. Tada žuvo lūšiškis Butkus. Partizanai šauliai ėmėsi saugoti Židikų miestelį ir apylinkės kaimus. Padėjo kovoti ylakiškiams. Kovose žuvo 7 Židikų būrio partizanai, daugiausia šauliai. 9

Kaip teigia tarybiniai archyvai iki 1945 m. rugsėjo 20 d., tarybiniai saugumiečiai susekė ir išsiaiškino, kad apie 50 Židikų krašto vyrų buvusių partizanų, šaulių slapstosi nuošaliose vietose. Jiems vadovauja Klemas Alšauskas. Artimiausi jo pagalbininkai renaviškiai Pijus, Domas, Juozas, Valius, Antanas Mitkai ir Petras Semkus. Tvaskučių kaimo gyventojas Adomas Akavickas. Židikiškiai Kostas Petrulevičius, Leonas Momgaudis, Kazys Pučinskas. Kražiškių kaimo gyventojas Albertas Jasmontas buvo subūręs apie 30 partizanų būrį. Būryje buvo Alberto brolis Edvardas, broliai Stasys ir Aleksas Malinauskai, Algirdas Kaulinskas.

Pokario metais buvę partizanai šauliai kai kurie tapę LLA (Lietuvos Laisvės armija) kariais tęsė kovą su okupacine valdžia. Susibūrė „Žaibo“ vadovaujamas Broniaus Griciaus, „Bizūno“ – Prano Liutiko, St.Želvio ir daug mažesnių kovotojų grupių ir būrių kovojusių už Židikų krašto laisvę ir nepriklausomybę.

1. Trimitas. 1937 09 11 , Nr. 36 2. Trimitas. 1931 04 23 3. Žemaičių prietelius. 1932 02 05 4. Žemaičių prietelius. 1932 02 19. Nr. 8. 5. Žemaičių prietelius. 1937 09 11. Nr. 36 6. Žemaičių prietelius. 1937 03 7. Trimitas. 1938 09 11. Nr. 36 8. A.Mylė. Užrašai. 1940-1946 m. Vilnis. 1995. P.11. 9. Lietuvos Šaulių sąjunga valstybės ir visuomenės tarnyboje. 1919-2004. K.2005. P.28.