Žemalės varpinė
| Žemalės varpinė | |||
| |||
| Informacija | |||
| Pamatai: | Akmenų mūro, 70 cm aukščio | ||
|---|---|---|---|
| Stogas: | Keturšlaitis, dengtas skarda | ||
| Sienos: | Medinis karkasas, apkaltas skersinėmis obliuotomis bei profiliuotomis lentomis | ||
| Pastatymo data: | 1892 m. | ||
ŽEMALĖS VARPINĖ yra Žemalės bažnyčios šventoriaus vakariniame kampe.
Pastatas taisyklingo kvadrato plano, 4 m ilgio ir 4 m pločio, nudažytas mėlynai, durys, langinės ir apvadai rudi. Karkasas siaurėja į viršų, suręstas iš storų apvalių rąstų. Durys dvivėrės, 2,03 m aukščio ir 1,32 m pločio. Grindys obliuotų lentų, nedažytos. Ant išbetonuoto ploto yra įrėžti metai - 1974, t.y. paskutinio kapitalinio remonto metai.
Varpinė dviejų aukštų. Pirmasis aukštas yra 3 m aukščio ir naudojamas kaip bažnytinių reikmenų sandėlis. Anksčiau čia galėjo būti šarvojimo patalpa. Šios patalpos kairėje pusėje yra į antrą aukštą vedantys laiptai. Antrame aukšte ant medinių sijų dviem aukštais sukabinti keturi varpai po du. Šios patalpos visose sienose yra 1,35 x 1,55 m dydžio garsalangiai su uždaromomis dvivėrėmis langinėmis. Dabar šios angos užkaltos, išskyrus tik nuo bažnyčios pusės garsalangį. Antro aukšto aukštis - 3,10 m. Varpinės stogas 1,80 m aukščio, užsibaigiantis nedideliu geležiniu kryžiumi. Nuo stogo nutekantis vanduo surenkamas į lietvamzdžius[1].
Varpai
Varpinėje kabo keturi varpai. Du didieji varpai pakabinti žemiau, o mažesnieji virš jų:
- Skersmuo 93, graižo aukštis 14, liemens aukštis 55 cm. Nulietas 1847 m. Sankt Peterburge. Meistras Ivanas Makarovas Stukolkinas;
- Skersmuo 91, graižo aukštis 13, liemens aukštis 52 cm. Nulietas 1847 m. Sankt Peterburge. Meistras Ivanas Makarovas Stukolkinas;
- Skersmuo 35, graižo aukštis 4, liemens aukštis 21 cm. Nulietas 1756 m. Liubeke. Autorius Armovicas;
- Skersmuo 32, graižo aukštis 3,5, liemens aukštis 20 cm. Nulietas 1797 m. Fundatorius Teofilis Stirpeika.
Didžiaisis varpais skambinama šerdimis mušant į pačius varpus, o mažaisiais - išlinguojant instrumentus. Pirmuosius du varpus už savo lėšas fundavo Žemalės klebonas kunigas Adomas Gecevičius. Abu šie varpai ir ketvirtasis 1971 m. įtraukti į vietinės reikšmės, o trečiasis 1972 m. į respublikinės reikšmės dailės paminklų sąrašus[2].
Žemalės bažnyčios varpų melodingumą trumpai aparšė B. Kviklys [3].
Istorija
1757 m. Žemalės bažnyčios inventoriuje minima varpinė, kuri pastatyta ant keturių ąžuolinių stulpų ir apkalta lentomis, su ant keturių geležinių vyrių pritvirtintomis varstomomis durimis. Stogas lentinis, užsibaigia bokšteliu su geležiniu kryžiumi. Varpinėje kabėjo du varpai [4].1771 m. gegužės mėn. klebonas už savo lėšas naujai apkalė varpinę, 1776 m. vieną varpą išmainė su Sedos klebonu.
Vėliau varpinė minima 1792 m. ir 1806 m. bažnyčios generalinės vizitacijos aktuose, 1812 m. ir 1815 inventoriuose. 1812 m. varpinėje buvo trys seni varpai: vienas didelis ir du maži. 1839 m. vizitacijos akte minimi tik du varpai. Tikėtina, kad didysis varpas per 1831 m. sukilimą buvo išlydytas ir panaudotas patrankų gamybai arba išvežtas kitur. 1848 m. Žemalės bažnyčios klebonas Adomas Gecevičius įsigijo du varpus, nuliedintus Santk Peterburge. Tuo metu varpinės nebuvo, o varpai sukabinti ant stulpų, o kiti tebekabėjo bažnyčios bokšte.
1856 m. Telšių konsistorijos raporte Alsėdžių dekanui minima, kad Žemalėje pastatyta nauja varpinė; joje kabėjo 2 varpai. 1881 m. Žemalės bažnyčios inventoriuje nurodyta, kad varpinė yra ant stulpų, apkalta lentomis ir apdengta čerpėmis, turi geležiniais kabliais ir kilpomis pritvirtintas vienvėres duris su užstumiamu skląsčiu. Pastato būklė buvo bloga, todėl 1886 m. rūpinimasi gauti leidimą naujos mūrinės varpinės statybai[5]. Tačiau mūrinė varpinė nepastatyta, o 1892 m. iškilo dabartinė medinė varpinė ir, ko gero, ji yra jau ketvirtoji. Ją iš savo asmeninių lėšų perstatė Žemalės klebonas kunigas Kazimieras Golumbickis.
Šaltiniai
- ↑ P. Šverebas. Bažnyčios varpai ir varpinė // Žemalė. D. Poškos gimtasis kraštas. - Telšiai, 2007. - 272 p. - P. 67 - 77.
- ↑ Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. V., 1973. - P. 506, 681.
- ↑ B. Kviklys. Mūsų Lietuva. - 2-oji (fotogr.) laida. - V., 1992. - T. - 4. - 816 p. - P. 374 - 375.
- ↑ P. Šverebas. Bažnyčios varpai ir varpinė // Žemalė. D. Poškos gimtasis kraštas. - Telšiai, 2007. - 272 p. - P. 71.
- ↑ K. Misius, R. Šinkūnas. Lietuvos katalikų bažnyčios. - V., 1993. - P. 371.