Žemalės šaulių būrys

ŽEMALĖS ŠAULIŲ BŪRYS

Straipsnis šiuo metu rašomas.

Straipsnis šiuo metu tvarkomas. Reikia ištaisyti gramatines klaidas, suredaguoti tekstą. Jei galite tai padaryti, spauskite čia.

Žemalės dvaras yra žinomas jau XVI a. Jis stovėjęs tarp miškų, kuriuose buvo pilna briedžių, vilkų ir net lokių. Pastarieji puldinėjo dvaro gyvulius ir gyventojus. Kad apsiginti nuo žvėrių ,dvaras laikė po keletą ginkluotų durklais vyrų. Nuo žvėrių žemalėniškiams matomai pavyko apsiginti, tačiau nuo dvikojų priešų gintis sekėsi sunkiau. Kentėjo žemalėniškiai nuo švedų, engė juos Rusijos caras. 1863 m. vadovaujami žemalėniškio Antano Grosso ėmė ir pasipriešino caro valdžiai. 1918-1919 m. įvykiuose aktyviai dalyvavo Žemalės apylinkės gyventojas Domas Navardauskas. Lietuvai tapus nepriklausomai Žemalės centras atiteko ūkininkui, šauliui A.Bubeliui. Gerai vystydamas pieno ūkį įvairiais būdais rėmė vietos šaulių organizaciją ir pats aktyviai dalyvavo jos veikloje. Žemalės šaulių būrys susikūrė 1926 m. 1 lapkričio 23 d.. Pradinės mokyklos salėje suorganizavo, ko gero pirmąjį savo renginį J.Basanavičiaus gimimo 75-mečiui paminėti. Įžanginį žodį pasakė būrio valdybos pirmininkas L.Mockus. Mokytojas – šaulys Perminas perskaitė pranešimą apie J.Basanavičiaus gyvenimą ir veiklą.

1928 m. pagal žurnale „Trimitas“ pateiktą projektą šaulė V.Kundrotienė-Pocevičienė pagamino būrio vėliavą. Vasario 16-tą dieną vėliava buvo pašventinta Žemalės bažnyčioje. Metų pradžioje būryje buvo apie šešiasdešimt šaulių. Būrėsi šaulių pučiamųjų orkestras. Pirmasis ir didesnis orkestro pasirodymas įvyko 1931 m. balandžio 26 d. Tada orkestro muzikantai pagrojo jaunimo pasilinksminimo vakare. Dažnai buvo kviečiami šaulių susirinkimai, mokomasi karinių dalykų. Keturi Žemalės šauliai už puikų šaudymą šaulių sąjungos centro valdybos buvo atžymėti.

1930 m. laikraštis „Žemaičių prietėlius“ rašė, kad Žemalėje netrūksta triukšmadarių. Lapkričio 23 d. pradžios mokyklos salėje įvyko „:Pavasario“ kuopos organizuotas vakaras. Salės gale sėdintys vaikėzai trypė kojomis, klykavo, mėtėsi įvairiais daiktais. Užkabinėjo žmones ir ieškojo preteksto susipešti. Tačiau salėje esantys policininkai ir šauliai nesiėmė jokių priemonių chuliganams sutramdyti.2

1935 m. sausio 13 d. įvykusiame būrio susirinkime buvo išrinkta nauja būrio valdyba: pirmininku J.Balčiūnas, sekretore A.Balčiūnienė, iždininke J.Basevičiūtė. Išrinkta poilsio vakarų organizavimo komisija. 3 1936 m. būrio taryba sudarė: savanoris – kūrėjas Stasys Pocevičius „Gedimino“ ordino kavalierius Petras Lazdauskas, mokytojas Vladas Jasinskas ir Juozas Ulskis. Bibliotekinius reikalus tvarkė mokytoja Janina Dailidžionytė, korespondentas Antanas Steponavičius. Rugpjūčio 9 d. būrys gražiai paminėjo savo veiklos dešimtmetį. Per šį laikotarpį treniruotėms ir varžyboms iš savo sukauptų lėšų įsigijo žemės sklypą. Įsirengė bibliotekėlę ir sceną vaidinimams. 1937 m. Žemalės šaulių būrio vadas, girininkas St. Laurikietis, sekretorius J. Ulskis, iždininkas V.Prielgauskas iki birželio mėnesio pradžios organizavo ir atliko tris privalomus šaudymo pratimus. Birželio 20 d. šauliai surengė didelę gegužinę. Būrio vadovybė nusprendė, kad surinktą pelną reikia panaudoti tikslingai. Šauliams suorganizavo ekskursiją į Klaipėdą, Nidą ir Palangą. Vadovaujant atsargos puskarininkiui S.Laurikiečiui pagausėjo būrio narių gretos. Įsigijo uniformas. Šauliai prenumeruoja žurnalą „Trimitas“. Būrys nutarė įsirengti būrio šaudyklą, kurioje galės treniruotis ir kaimyninių būrių šauliai. Šiam reikalui žemės sklypą paskyrė Žemalės dvaro savininkas, šaulys – rėmėjas A.Bubelė. Miestelio centre gautą žemės sklypą šauliai apsodino gyvatvore ir medžiais. Pradėjo kaupti lėšas ir planuoja šiame sklype pasistatyti savo namus, kuriuose galės lankytis miestelio ir aplinkinių kaimų visuomenė. Gegužės 16 d. būrio nariai surengė didelę šventę. Vedami pučiamųjų orkestro po miestelį marširavo Žemalės ir į svečius atvykę Renavo ir Ukrinų šauliai. Vyko šaudymo varžybos. Vakare visuomenei buvo parodytas šaulių paruoštas spektaklis „Jonas nusižudė“, o šaulys Musulas papasakojo monologą. Į šventę atvyko rinktines vado pavaduotojas, kapitonas Jonas Mažylis.4

1938 m. kovo 27 d., pieno nugriebimo punkto, pieno statytojų susirinkime šaulys – rėmėjas Alfonsas Bubelis paprašė susirinkusiųjų paaukoti pinigų Žemalės šauliams ginklų įsigijimui. A.Bubelis tuoj pat paaukojo 125 litus ir vieną šautuvą. Jo pavyzdžiu pasekė kiti šauliai rėmėjai: Vladas Švedas – 125 Lt, pieno nugriebimo punktas – 100 Lt, šaulys Stasys Pocevičius – 25 Lt, Stepas Klemenis – 25 Lt. Daugelis paaukojo po 5-10 Lt. Tą dieną buvo suaukota virš 500 Lt. Be to būrio šauliai su aukų lapeliu vaikštinėjo ir rinko lėšas po visą apylinkę. Gegužės 29 d. šauliai suorganizavo Lietuvos nepriklausomybės 20-mečio ir būrio 12-os susikūrimo metų paminėjimą. Iškilmingoje aplinkoje, visuomenė už suaukotus pinigus nupirktus šautuvus, įteikė Žemalės šauliams.

Atėjo 1940-ieji... tarybų valdžia uždraudė ir Žemalės šaulių veiklą. Liepos 7 d. Žemalės būrio vadas Vladas Jasinskas gavęs Mažeikių karinio viršininko raštą perdavė Tirkšlių valsčiaus viršaičiui Juozapavičiui 4477 m2 žemės sklypą. Žemė buvo Žemalės miestelio centre. Šiaurėje sklypas ribojasi su dvaro žeme, pietuose, rytuose ir vakaruose su miestelio žeme. Šiame sklype šauliai organizavo sportines varžybas, šaudymo pratybas. 1940 m. būrys žemę buvo išnuomojęs Jonui Rutkauskui. Šis čia šienavo ir ganė savo gyvulius. 1940 m. rugpjūčio 7 d. po perdavimo aktu pasirašė būrio vadas Vladas Jasinskas, revizijos komisijos pirmininkas Juozas Ulskis, tarybos narys Pranas Tallat-Kelpša. 5 Tai buvo paskutinis šio būrio veiksmas.

1. Trimitas. 1938 04 28. Nr.17. 2. Trimitas. 1930 12 04 Nr. 49. 3. Trimitas. 1935 01 24. Nr.4. 4. Trimitas. 1937 05 28. Nr. 21. 5. Perdavimo - priėmimo aktas. 1940 08 07.