Žalioji pečialinda

Žalioji pečialinda
Nuotraukos laikinai nėra
Žalioji pečialinda (Phylloscopus sibilatrix)
Sistematika
Karalystė	Gyvūnai Animalia
Tipas	Chordiniai Chordata
Potipis	Stuburiniai Vertebrata
Klasė	Paukščiai Aves
Būrys	Žvirbliniai paukščiai Passeriformes
Šeima	Devynbalsiniai Sylviidae
Gentis	Pečialindos Phylloscopus
Rūšis	Žalioji pečialinda Phylloscopus sibilatrix (Bechstein, 1793)

ŽALIOJI PEČIALINDA (Phylloscopus sibilatrix), devynbalsinių (Sylviidae) šeimos paukštis.

Statusas

Rajono teritorijoje perinti, migruojanti rūšis.

Biologija

Parskrenda balandžio antroje pusėje – gegužės pirmosiomis dienomis. Lizdą suka tik patelė 3 – 4 dienas, dažniausiai ant žemės, prie miško takelių, aikštelių, pievučių pakraščiuose. Jį paslepia tarp kiškiakopūsčių, po mažomis eglutėmis, ar mėlynių kereliais. Lizdas susukamas iš sausų šiaudelių, lapelių, žalių samanų, gūžtą iškloja sausais viksvų lapeliais, arklio ašutais. Gegužės antroje pusėje – liepos pirmosiomis dienomis patelė padeda 4 – 7 baltus su rudai – rausvomis dėmelėmis kiaušinius. Peri patelė padėjusi paskutinį kiaušinį apie 13 parų. Jauniklius maitina abu tėvai apie 12 dienų. Per vasarą išveda tik vieną jauniklių vadą.

Minta daugiausiai įvairiais skraidančiais vabzdžiais, drugių vikšrais, amarais.

Biotopai

Veisimosi laikotarpiu apsigyvena įvairiuose miškuose: brandžiuose pušynuose, beržynuose, drebulynuose, juodalksnynuose, eglynuose, mišriuose medynuose. Mielai įsikuria pušų jaunuolynuose, parkuose, soduose, paupių želdiniuose. Mėgsta drėgnas, užpavėsintas su atviromis aikštelėmis miško vietas.

Paplitimas ir gausumas

Lietuvoje perinti populiacija stabili. Populiacijos dydis: 300000 - 500000 perinčių porų. Mažeikių rajone labai dažna, gausi, tolygiai paplitusi rūšis. Kasmet rajone peri 10000 – 12000 porų.

Radimvietės

Peri rajono miškuose, miškeliuose, parkuose.

Apsauga

Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.