Šilinis viržis
Šilinis viržis | |
---|---|
Šilinis viržis (Calluna vulgaris) | |
Sistematika | |
Karalystė | Augalai Plantae |
Skyrius | Magnolijūnai Magnoliophyta |
Klasė | Magnolijainiai Magnoliopsida |
Eilė | Erikiečiai Ericales |
Šeima | Erikiniai Ericaceae |
Gentis | Viržis Calluna |
Rūšis | Šilinis viržis Calluna vulgaris (L.) Hull |
|
ŠILINIS VIRŽIS (Calluna vulgaris), erikinių (Ericaceae) šeimos visžalis krūmokšnis.
Aukštis 0,2-0,7 m aukščio. Stiebas pilkai rudas, sumedėjęs, kylantis, šakotas. Lapai smulkūs, išsidėstę čerpiškai, visžaliai. Augalas turi prigludusius įsišaknijančius ūglius. Žiedai sukrauti kekės pavidalo žiedyne, gausiažiedis. Žiedai nusvirę, trumpakočiai, rausvai violetiniai. Žydi liepos - rugsėjo mėn. Vaisius - daugiasėklė dėžutė su šviesiai rudomis sėklomis. Dauginasi sėklomis ir vegetatyviniu būdu. Sėklas išbarsto vėjas.
Augalas labai medingas. Medus tamsios spalvos ir kartoko skonio.
Vaistinės savybės
Viržių žiedai ir žolė skinama žydėjimo metu. Džiovinama pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje. Žolėje kaupiasi raugai, fenolglikozidai, flavonoidai, saponinai, citrinų rūgštys, mineralinės medžiagos. Viržių preparatai vartojami nuo uždegimų, turi antiseptinį, raminamąjį, migdomąjį, sutraukiamąjį, atsikosėjimą skatinantį poveikį; vartojami sergant sąnarių, inkstų, šlapimo pūslės, kvėpavimo takų ligomis.
Liaudies medicinoje vartojama gydant sąnarių uždegimus. Žiedų milteliais apibarstomos žaizdos ir nudegintos vietos. Viržių ekstraktu vilgomi odos spuogai, egzemos pažeistos vietos. Pašutinta viržių žolė dedama ant sumuštų vietų, šunvočių, išnirusių sąnarių. Išdžiovintų žydinčių šakelių nuoviras vartojamas raminamosioms ir dezinfekuojamosioms vonioms. Nuoviru plaunamos žaizdos.
Paplitimas Mažeikių rajone
Dažnas. Auga šviesiuose miškuose, kirtimuose, durpynuose, smėlynuose. Gali sudaryti didžiulius sąžalynus.
Šaltiniai
- Mažeikių krašto gamta. Sud.: V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. - V., 2000. - 128 p. - P. 120. ISBN 9986-767-02-1.