Šiaurinė pečialinda

Šiaurinė pečialinda
Nuotraukos laikinai nėra
Šiaurinė pečialinda (Phylloscopus trochiloides)
Sistematika
Karalystė	Gyvūnai Animalia
Tipas	Chordiniai Chordata
Potipis	Stuburiniai Vertebrata
Klasė	Paukščiai Aves
Būrys	Žvirbliniai paukščiai Passeriformes
Šeima	Devynbalsiniai Sylviidae
Gentis	Pečialindos Phylloscopus
Rūšis	Šiaurinė pečialinda Phylloscopus trochiloides (Sundevall, 1837)

ŠIAURINĖ PEČIALINDA (Phylloscopus trochiloides), devynbalsinių (Sylviidae) šeimos paukštis.

Statusas

Rajono teritorijoje perinti, migruojanti rūšis.

Biologija

Parskrenda gana vėlai, gegužės antroje pusėje – birželio pirmosiomis dienomis. Lizdą krauna patelė, dažniausiai duobutėje ant žemės, rečiau – kelmų plyšiuose, dilgėlių tankumyne, kerplėšose. Lizdas, kaip ir kitų pečialindų, uždaras rutulio ar ovalo formos, su šonine anga, pinamas iš žalių samanų, sausų žolių stiebelių, gūžtą iškloja plunksnomis, žvėrių plaukais. Birželio – liepos mėn. patelė padeda 5 – 6 baltus kiaušinius, kuriuos peri apie 13 parų. Lizdą jaunikliai palieka būdami 12 – 13 dienų amžiaus. Jauniklius maitina abu tėvai. Per vasarą išveda vieną jauniklių vadą.

Minta smulkiais, gležnais skraidančiais vabzdžiais, sulesa smulkių drugelių, jų vikšrų.

Biotopai

Veisimosi laikotarpiu apsigyvena brandžiuose lapuočių, spygliuočių ar mišriuose miškuose. Mėgsta drėgnus paupių juodalksnynus, apleistus, krūmingus parkus.

Paplitimas ir gausumas

Lietuvoje perinti populiacija stabili. Populiacijos dydis: 1500 - 2500 perinčių porų. Mažeikių rajone reta, negausi, sporadiškai paplitusi rūšis. Kasmet rajone peri 30 – 50 porų.

Radimvietės

Peri Vadaksties, Varduvos, Ventos, Ašvos upių pakrančių medynuose, Mažeikių miesto parke.

Apsauga

Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.