Šernas

Šernas
Šernas (Sus scrofa)
Sistematika
Karalystė	Gyvūnai Animalia
Tipas	Chordiniai Chordata
Potipis	Stuburiniai Vertebrata
Klasė	Žinduoliai Mammalia
Būrys	Porakanopiai Artiodactyla
Šeima	Kiauliniai Suidae
Gentis	Šernai Sus
Rūšis	Šernas Sus scrofa Linnaeus, 1758

ŠERNAS (Sus scrofa) - kiaulinių (Suidae) šeimos kanopinis gyvūnas.

Kūnas iš šonų plokščias, priekinė dalis masyvi. Kaklas trumpas, raumeningas. Galva didelė, priekyje baigiasi nusmailėjusia knysle. Akys mažos ir giliai įdubusios. Uodega vidutinio ilgumo. Sveria iki 350 kg. Kūnas apaugęs juosvais šeriais, po jais yra vilnaplaukiai, kurie būna ypač tankūs žiemą. Jauniklių kailiukas išilgai dryžuotas, bet po to dryžiai išnyksta ir kailis tampa rausvai rudas. Suaugę šernai šeriasi nuo kovo pabaigos iki birželio vidurio.

Žiemą dažnai laikosi miškingose vietose, kur žemė mažiau įšąla. Šernai mėgsta spygliuočių medynus, ypač eglynus. Čia dažniausiai įsitaiso ir savo guolius. Aktyvūs prietemoje ir naktį, bet netrikdomi dažnai veiklūs ir dieną, ypač patelės su šerniukais. Gyvena nedidelėmis bandomis, tik vyresni patinai laikosi pavieniui ir prie bandos prisijungia poravimosi periodu. Maisto racioną sudaro žemės ūkio kultūros, todėl daug išknisa bulvių, grūdinių kultūrų. Suėda nemažai kirmėlių, vabzdžių, kitokių bestuburių. Taip pat neaplenkia ant žemės perinčių paukščių kiaušinių, jauniklių, išknisa graužikų, roplių, varliagyvių. Ėda žuvusius gyvūnus. Rudenį kaupia po oda daug riebalų.

Rujoja vėlyvą rudenį ir žiemos pradžioje. Rujos periodu patinai kartais kovoja. Silpnesnius patinus nuveja stiprūs, kurie turi haremus po 2-4 pateles. Nėštumas trunka apie 4 mėn. Veda vidutiniškai 4-6 jauniklius. Mažylių masė 0,6-1 kg. Pirmąją savaitę šerniukai guli krūvoje lizde. Patelės pradeda veistis antrais gyvenimo metais, patinai - ketvirtais-penktais.

Šernai serga erkiniu encefalitu. Labai pavojingas maras bei snukio ir nagų liga. Taip pat šernai serga trichinelioze. Ši liga pavojinga ir žmogui, todėl šernų skerdiena turi būti tikrinama veterinarijos laboratorijoje. Šernas yra vertingas medžioklės objektas, iltys turi trofėjinę vertę.

Gyvena įvairiuose miškuose, krūmynuose, pelkėtose vietose. Daug laiko praleidžia besimaitindami laukuose, pievose. Vasaros pabaigoje dažnai eina maitintis į kultūrinius plotus.

Paplitimas rajone ir gausumas

Vidutinis šernų tankumas Mažeikių rajono miškuose 1965 m. buvo 6, 1985 m. - 5-10 ind./1000 ha. Aplinkos ministerijos duomenimis 2000 m. rajono teritorijoje gyveno 228 šernai.

Pavadinimo sąsajos

• Šernynės telmologinis draustinis - aukštapelkė Mažeikių apylinkės seniūnijoje.

Šaltiniai

• Mažeikių krašto gamta. Sud. V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. - V., 2000. - 128 p. - P. 70. ISBN 9986-767-02-1.
• Mažeikių rajono gyvūnijos atlasas. - Marijampole, 2001. - 152 p. - P. 139. ISBN 9986-875-48-x.