Viekšniai

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
Viekšniai
Vieksniai.MKE.2010-07-17.jpg
Viekšniai
Viekšnių herbas
Informacija
Seniūnija: Viekšnių seniūnija
Koordinatės: 56° 13' 60" š.pl., 22° 31' 00" r.il.
Altitudė: 79
Gyventojai: 2245 (2001 m.)
Viekšniai
Viekšnių heraldika
Vieksniai.MKE.2007-08-15.jpg
Mažeikių gatvė
Paminklas broliams prof. Mykolui, Vaclovui ir Viktorui Biržiškoms ir jų tėvams atminti. Aut. Č. Pečiukas
Viekšnių Šv. Sergijaus Radonežiečio cerkvė

VIEKŠNIAI, miestelis, seniūnijos centras. Miestelio plano struktūra radialinė, centre suformuota netaisyklingos formos aikštė.

Gatvės

Viekšnių mietselyje yra šios gatvės (bendras jų ilgis - 14,755 km): Akmenės (ilgis 1,050 km), Alyvų (0,145 km), Aušros (0,335 km), Bažnyčios (0,350 km), Birutės (0,470 km), Biržiškų (0,140 km), Daržų (0,150 km), Dariaus ir Girėno (1,200 km), J. Basanavičiaus (0,785 km), Kalupio (0,440 km), Kalno (0,135 km), Kęstučio (0,100 km), Laižuvos (1,025 km), L. Skabeikos (0,200 km), Mažeikių (1,550 km), Mažeikių I takas (0,170 km), Mažeikių II takas (0,170 km), Mažeikių III takas (0,170 km), Mažeikių IV takas (0,170 km), Mažeikių V takas (0,170 km), M. Valančiaus (0,300 km), Maironio (0,210 km), Malūno (0,175 km), Papilės (0,725 km), Puodininkų (0,410 km), Sodų (0,750 km), S. Daukanto (0,150 km), Šilų (0,569), Taikos (0,160 km), Tilto (0,250 km), Tirkšlių (0,180 km), Ugnegiasių (0,175 km), Ventos (0,130 km), Vinkšnų (0,330 km), Vytauto (1,100 km), V. Kudirkos (0,270 km), Žvyro (0,150 km), Žalgirio (0,365 km).

Gyventojai

Gyventojų skaičius: 1528 m. - 33 bajorų šeimos, 1859 m. - 68 ūkiai, 469 gyv., 1897 m. - 2951 gyv.[1], 1909 m.- 6017 gyv. [2],1923 m. - 413 ūkių, 2024 gyv. (841 vyr., 1183 mot.)[3], 1935 m. - 2236 gyv., 1939 m. - 2492, 1959 m. - 2734 gyv. [4].

Istorija

Viekšnių žemė rašytiniuose šaltiniuose minima IX amžiuje. Viekšniai pirmą kartą paminėti 1253 metais[5], o miestelis - nuo XVI a. 1656 m. miestelį visiškai sunaikino švedai. Pats miestelis išaugo XVI-XVIII amžiuje. 1725 m. spalio 25 d. Viekšniai buvo gavę Magdeburgo miesto teises. Tai užfiksuota Viekšnių seniūno Martyno Leopoldo Ščiukos rašte, kuriame pažymima, kad miestui suteikiamos Magdeburgo teisės. M. L. Ščiuka šias teises suteikė karaliaus vardu, remdamasis seniūno valdžia „amžiniems laikams”, nurodydamas, kad turi būti visos magdeburginiams miestams priklausančios pareigybės ir institucijos. Miestui buvo suteiktas herbas. M. L. Ščiukos privilegijų turinys priminė, kad Viekšniai gauna privataus magdeburginio miesto statusą. Deja, vėliau, 1776 metais, Seimo nutarimu Viekšniai kartu su Jurbarku, Šiauliais, Veliuona šių teisių neteko. Kaip matome, tuo metu Seimo galia buvo aukštesnė už karaliaus ir seniūno prognozė „amžiniems laikams” nepasitvirtino. Magdeburgo teisės Viekšniams buvo atnaujintos 1792 m. gegužės 15 d. Ketverių metų seimo nutarimu [6]. Miestelį dažnai niokojo įvairios nelaimės: marai, badas, gaisrai, ligos. 1851 m. buvo išdalyta Viekšnių dvaro žemė. Miestelis smarkiai išaugo, 1871 - 1873 m. nutiesus Liepojos - Romnų geležinkelį. 1886 m. kilo didelis gaisras - sudegė apie 50 namų[7].

XVI a. pabaigoje Viekšniuose jau buvo bažnyčia, kurią pasisavino evangelikai reformatai. Bažnyčiai 1626 m. dovanotas Milių kaimas. 1634 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. 1680 ir 1816 m. atnaujinta. 1841 m. patvirtintas inžinieriaus Keršteino mūrinės bažnyčios projektas. 1854 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Altoriai perkelti iš senosios. 1915 m. birželio 14 d. vokiečių artilerija bažnyčią padegė ir sugriovė. Klebono V. Jarulaičio rūpesčiu 1915 m. pastatyta laikina. Kunigas Valentinas Gudavičius su parapijiečiais bažnyčią 1921 m. atstatė. Atstatant stengtasi išsaugoti jos pirmykštę išvaizdą. Langai pasiaurinti, padaryti 2 nauji. 1939 m. spalio 23 d. bažnyčios bokšte kilo gaisras, nukrito varpai. Viekšnių bažnyčia kryžminio plano, vienabokštė, įrengti 5 altoriai. Šventorius aptvertas akmenų mūro tvora.

Po 1863 metų sukilimo į Viekšnius ir jų apylinkes pradėjo keltis rusakalbiai stačiatikiai. Čia pradėta statyti cerkvė, kurios statybos darbus prižiūrėjo šventikas Vasilij Krukovskij. 1875 m. liepos 20 d. statyba buvo baigta ir cerkvės pašventinta. Jai suteiktas šventojo Stebukladario Sergiejaus Radoniešio vardas. Cerkvė buvo prailginto kryžiaus formos, viduje išdažyta geltona spalva, papuošta baltais piliastrais ir karnizais. 1886 m. Viekšniuose kilo didžiulis gaisras. Ugnis pasiglemžė net 42 namus ir špitolę.

1905 m. naktį iš spalio 3 į 4 d. miestelyje buvo išmėtyti atsišaukimai „Šalin caro valdžią", „Ko nori lietuviai socialdemokratai" [8]. 1905-12-08 Viekšniuose vyko mitingas [9]. 1914 m. sausio 26 d. Kauno ūkio komisijos agronomas Miliušis viekšniškiams skaitė paskaitą apie sodininkystę [10]. 1915 m. Viekšnius niokojo kilę du didei gaisrai. Balandžio 23 d. kilęs gaisras sudegino 120 namų, o antrasis įvyko gegužės mėnesį, kuris kilo rusų caro kariuomenės ir vokiečių armijos susišaudymo metu.

1937 m. miestelyje buvo 27 gatvės, kurių dauguma grįstos ir su cementinių plytų šaligatviais. Miesteliui apšviesti elektros energiją teikė Lesemo vandens malūnas. Be bažnyčios ir pradž. mokyklos yra: cerkvė, progimnazija, policijos įstaiga, pašto, telegrafo ir telefono įstaiga, girininkija, smulkaus kredito bankas, vaistinė. Miestelyje 57 mūriniai ir 740 medinių namų, 167 krautuvės, 5 restoranai, 5 arbatinės, 53 amatininkai, ypač daug audėjų, 26 įvairios dirbtuvės, iš jų 6 puodų dirbtuvės, saldainių dirbtuvė, dvi lentpiūvės, elektros stotis, dvi verpyklos su karšyklomis ir 2 velyklos[11].

1999 m. liepos 6 d. Viekšnių bažnyčioje buvo pašventinta miesto heraldika: vėliava ir herbas[12].

2013-07-06 Viekšniuose, Vytauto ir S. Daukanto gatvių sankryžoje, skverelyje, pašventinta ąžuolinė šv. Florijono skulptūra (pati skulptūra pastatyta 2012 m.). Skulptūros kūrimo idėja kilo žinomo tautodailinko, kalvio bei Mažeikių krašto kultūros premijos laureato Česlovo Pečetausko žmonai, viekšniškei Marijai Pečetauskienei, o idėją įgyvendinti padėjo tautodailininkas Antanas Viskontas bei pats Č. Pečetauskas. Skverelį padėjo sutvarkyti vietos bendruomenių žmonės.

Viekšnių valsčius

Plačiau žr. straipsnį Viekšnių valsčius

Viekšnių valsčiaus taryba 1924-1928 m.

1918 m. rudenį, apie spalio mėn. vokiečių valdžiai pradėjus silpnėti, valsčiaus gyventojai ėmė rūpintis vietos reikalų tvarkymu. Todėl Viekšnių miestelio gyventojas karininkas Gudzinskis 1918 m. spalio į klebonijos kiemą sukvietė miestelio gyventojus. Čia buvo išrinktas iš penkių narių Viekšnių valsčiaus Komitetas, į kurį įėjo: Vytoldas Kondrotavičius (gyveno Meškelių dvare, Marcijonas Žilinskis (iš Meinorių k., Augustas Žvirblis (Viekšniai), Kazys Šarkys (Maigų k.), ir Leonas Čepauskis (Dargių k.). Komiteto pirmininku išrinktas V. Kondrotavičius, policija rūpinosi M. Žilinskis, sekretoriumi - K. Šarkys, likusieji - komiteto nariai. Pirmuoju valsčiaus viršaičiu buvo Antanas Noreikis, po jo buvo: Stasys Jasutis, Juozas Kontvainis, Juozas Knabikas, Juozas Volskis, Eugenijus Gylys. 1936-10-03 Vidaus reikalų ministras Viekšnių valsčiaus viršaičiu paskyrė Izidorių Mažeiką, gyv. Krakių km.

Kultūros paveldo objektai

Plačiau žr. Viekšnių kultūros paveldo objektai.

Sveikata

1936 metais Viekšniuose buvo atidaryti gimdymo namai. Juos savo namuose įkūrė Apolonija Laniauskienė, kuri pirmoji rajone buvo baigusi Kauno Prano Mažylio dvejų metų akušerijos kursus. Jos vyras Adomas Laniauskas buvo kepėjas, po II pasaulinio karo baigęs felčerių kursus ir dirbęs Viekšniuose. Viename namo gale gyveno Laniauskų šeima, kitame buvo gimdymo namai. 1947 metais Vanda šiuose gimdymo namuose atliko 6 savaičių praktiką. Iš pradžių čia darbavosi viena A. Laniauskienė, o po karo atvažiavo dar viena akušerė — Danutė Raginienė. Mirus A. Laniauskienei, ją pakeitė Elena Aleksandravičiūtė. 1949 metais į Viekšnius atvažiavo akušeris-ginekologas Vytautas Raginis. 1950-aisiais gimdymo namų nebeliko. Jų funkciją perėmė Viekšnių ligoninė[13].

Etimologija

Apie Viekšnių miestelio įsikūrimą yra užsilikęs toks padavimas. Nuo neatmenamų laikų ant dešiniojo Ventos kranto netoli Virvytės žiočių klestėjusi šventoji giria. Kiek toliau girios į vakarus augusios trys vinkšnos. Vinkšnos buvusios nepaprastai didelės ir aukštos. Žmonės jas ypatingai globoję ir šventomis laikę: čia dievų meldę palaimos, čia ir padėkos maldoms kėlę rankas į dangų. Amžiams slenkant, senieji išmirę, o jaunieji pamiršę ir vinkšnų šventumą. Iš storų vinkšnų šakų pradėję statyti trobas. Tų trobų gyventojus vadinę vinkšniečiais, vėliau viekšniečiais ir, pagaliau - viekšniškiais. Nuo to ir pati vieta buvusi pavadinta Viekšniais[14].

Mikrotoponiminiai vietovardžiai

  • Burokiškė, Burokės pelkė - prie Viekšnių miestelio buvusi pelkė, neišbrendamas kemsynas, kurioje perėjo pempės. Yra išlikęs padavimas, kad Meižių ežeras esąs atkeltas iš prie Viekšnių miesto esančios Burokiškės pelkės; toje vietoje, kur dabar yra ežeras, senovėje buvusi pieva. Ežeras atkeliavęs kaip debesys ir čia nusileidęs, o toje vietoje, kur jis pirmiau buvęs, palikusi tik pelkė [15].

Kiti straipsniai

Literatūra

  • Viekšniai : švietimo istorija [Mažeikių rajonas] / Povilas Šverebas, Kazys Misius. – Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2013 (Vilnius : VDA sp.). – 192, [2] p. : iliustr., faks., portr. – Santr. angl. – Tiražas [100] egz. – ISBN 978-609-447-101-8
  • Leopoldas Rozga, Bronius Kerys. Viekšniai. - Utena, 2005. - 40 p. ISBN 9955-676-09-4.
  • Wieksznie [Kartografija] / Kartographische Abtheilung d. Königl. Preuss. Landes-Aufnahme. - [Berlin]: Kartographische Abtheilung d. Königl. Preuss. Landes-Aufnahme, 1915. - 1 žml. lap.

Šaltiniai

  1. ↑ Kviklys B. Mūsų Lietuva. - 2-oji (fotogr.) laida. - V., 1992. - T. 4. - P. 426 - 434.
  2. ↑ Памятная книжка Ковенской губернии на 1910 г. - Ковна, 1909, стр. 18.
  3. ↑ Lietuvos apgyventos vietos: Pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. - K., 1925. - 738 p. - P. 152.
  4. ↑ Viekšniai // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. - V., 1971. - T. 3. - P. 738 - 739.
  5. ↑ Miškinis A., Šešelgis K. Miesto gyvenviečių tinklo vystymasis Lietuvoje iki XX a. vidurio (1940 m.) // Statyba ir architektūra. - V., 1965. - [T.] IV. - Nr. 2. - P. 237
  6. ↑ Gedvilas Algirdas. Dėl Viekšnių turėtų Magdeburgo teisių // Vienybė. — 1998. — Rugpj. 18.
  7. ↑ Nezabitauskas A. Viekšniai // Vienybė. - 1965. - Birž. 15.
  8. ↑ Darbininkų balsas. - 1905. - Nr. 11-12. - P. 380-382.
  9. ↑ Tyla A. 1905 metų revoliucija Lietuvos kaime. — Vilnius, 1968. — P. 94, 223, 244, 227.
  10. ↑ Bur. Ragutis. Paskaitos. Viekšniai // Viltis. - 1914. - Saus. 30(vasar. 12). - Nr. 24. - P. 2.
  11. ↑ Levitas J. Apie Viekšnius yra padavimas... // Verslas: Savaitinis lietuvių prekybininkų, pramonininkų ir amatininkų laikraštis. - 1937. - Nr. 29 - 30 (283 - 284). - Liep. 16. - VI metai. - P. 4.
  12. ↑ Sučylienė Janina. Viekšniškiai — darbštūs ir kūrybingi žmonės // Būdas žemaičių. — 2000. — Rugs. 29.
  13. ↑ Plastinina Bernarda. Viekšniai, tarsi giria: kuo giliau brendi, tuo medžiai įvairesni: Senieji Viekšniai // Ketvirtadienis („Santarvės” priedas). — 2003. — Geg. 8 ir 29. — Nr. 10 ir 11. — [Santarvė. — 2003. — Geg. 8 ir 29. — Nr. 51 (8547) ir Nr. 60 (8556)].
  14. ↑ Levitas J. Apie Viekšnius yra padavimas... // Verslas: Savaitinis lietuvių prekybininkų, pramonininkų ir amatininkų laikraštis. - 1937. - Nr. 29 - 30 (283 - 284). - Liep. 16. - VI metai. - P. 4.
  15. ↑ Kviklys B. Mūsų Lietuva. - 2-oji (fotogr.) laida. - V., 1992. - T. 4. - P. 433 - 434

  • Viekšnių miestelio užstatymo planas, 1911 m. // Kauno apskrities archyvas: F. I-66, ap. 6, b. 392.
  • Viekšnių parapijos planas, 1911 m. // Kauno apskrities archyvas: F. I-66, ap. 6, b. 391.

Gauta iš „https://mke.lt/index.php?title=Viekšniai&oldid=45626“