Biržiškos

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Paminklas broliams prof. Mykolui, Vaclovui ir Viktorui Biržiškoms ir jų tėvams atminti, past. 1995 m., Viekšniuose. Aut. Č. Pečiukas
Biržiškų namai po restauracijos

BIRŽIŠKOS, nuo XVI a. žinoma pažangi žemaičių bajorų giminė, gyvenusi buv. Karšuvos tėvonijoje (apskrityje), vėliau Raseinių ir Tauragės apskrityje, Šilalės valsčiuje. Jų giminės aktyviai dalyvavo 1831 ir 1863 m. m. sukilimuose prieš caro patvaldystę. Daktaras Antanas Biržiška — Leonardo Biržiškos (1809—1902) ir Anatolijos Skinderaitės-Biržiškienės (1823 — 1897) sūnus. Leonardas ir Anatolija Biržiškos išaugino keturis sūnus, iš kurių du — Jonas ir Antanas — gydytojai, ir aštuonias dukteris. Tėvas Leonardas Biržiška buvo istorijos mėgėjas ir savo išmokslintus sūnus bei anūkus ragino nepamiršti žemaičių kalbos, papročių ir tradicijų.

Viekšniuose, Bažnyčios g. 8, yra 1918 m. Vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomybės akto signataro, lietuvių literatūros ir tautosakos tyrinėtojo, Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetų rektoriaus akademiko profesoriaus Mykolo Biržiškos, lietuvių kultūrologo bei knygotyros pradininko, Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitų Bibliotekų direktoriaus bei Teisės fakultetų dekano akademiko profesoriaus Vaclovo Biržiškos ir Lietuvos kariuomenės vieno iš kūrėjų, matematiko, Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetų Matematinės analizės katedrų vedėjo profesoriaus Viktoro Biržiškos tėviškė.

Biržiškų tėviškės namas

Antano ir Elžbietos Biržiškų namas Viekšniuose XIX a. pab. - XX a. pr. buvo žymus tarp ano meto Lietuvos inteligentų. Čia gana dažnai lankydavosi artimesnių dvarų savininkai, turėję turtingas bibliotekas - iš Santeklių dvaro K. Radavičiūtė, iš Daubiškių - D. ir A. Morų šeima. Biržiškų namuose yra lankęsi dr. J. Basanavičius, kan. J. Tumas - Vaižgantas, Lazdynų Pelėda, S. Čiurlionienė, kurios dėdė V. Janulaitis kunigavo Viekšniuose. Itin dažnai lankydavosi rašytojas B. Sruoga. Jo žmonos tėviškė buvo Bugiuose. Yra žinoma, kad kai kurie B. Sruogos rankraščiai buvo palikti pas Vaclovą Biržišką. Dažnas svečias buvo vietos vaistininkas kraštotyrininkas J. Aleksandravičius su žmona, baigusia Varšuvos konservatoriją. Pastaroji draugavo su daktaro A. Biržiškos žmona, turėjusia muzikinį išsilavinimą ir savo namuose mokiusia viekšniškių vaikus. Dar būdamas studentas A. Biržiška glaudžiai bendravo su V. Pietariuir dr. J. Basanavičiumi. Pastarajam rinko žemaitiškas dainas. Spaudos draudimo metais Biržiškų namuose buvo slapstoma „Aušra", „Varpas".

Sūnus Mykolas kaip Lietuvos nepriklausomybės vasario 16-osios akto signataras iš valdžios buvo gavęs miško. Jį pardavė už 35 tūkstančius litų, papildomai pridėjo 5000, gautus už savo mokslinių darbų publikacijas, ir už tuos pinigus 1939 m. pastatė Sveikatos namus (prof. Mykolo valia pavadintus dr. A. Biržiškos vardu). Šie namai viekšniškių sveikatingumui tebetarnauja iki šių dienų.

1992 m. Kauno paminklų restauravimo projektavimo institutas parengė Biržiškų tėviškės namo Viekšniuose restauravimo eskizinį projektą (projekto autorius architektas K. Bubnaitis). Tolimesni projektavimo darbai dėl lėšų stygiaus buvo sustabdyti.

1997 m. ir vėlesniais metais Akmenės rajono savivaldybė skyrė lėšų, ir iš namo buvo iškeldinti gytventojai. 1997 m. spalio 29 d. buvo kreiptasi į Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką dėl Biržiškų tėviškės namo restauravimo. 1998 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos įsakymu Nr. 513 buvo sudaryta Biržiškų tėviškės Viekšniuose įvertinimo komisija. 1998 m. liepos 22 d. komisija įvertino namo būklę, pasiūlė atkurti autentišką Biržiškų namo pavidalą ir įrengti jame memorialinę dalį, taip pat miestelio biblioteką bei Biržiškų viekšniškių draugijos būstinę.

1998 m. gegužės 19 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr.612 Biržiškų tėviškės namas paskelbtas kultūros paminklu ir įrašytas į Lietuvos respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (kodas S115P).

1988-1999 m. architektas K. Bubnaitis, atsižvelgdamas į komisijos rekomendacijas, parengė Biržiškų tėviškės namo restaruravimo bei pritaikymo architektūrinės ir statybinės dalies techninį projektą. Pasiketus tėviškės administracinei priklausomybei tėviškės restauravimo reikalai sustojo, o namo būklė toliau blogėjo. 2003 m. nuo Biržiškų tėviškės namo dingo 1989 m. pritvirtinta memorialinė lenta ir 1998 m. prie namo įkastas signataro stulpelis.

Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė pirmoji pasakė, kad Biržiškų namai turi būti atstatyti. Biržiškų namus restauravo bendrovė „Telšių meistras“ (darbų vykdytojas Algimantas Opulskis). Pastatui restauruoti iš Mažeikių rajono savivaldybės biudžeto nuo 2005 m. buvo skirta 448 tūkst. litų. Kitas restauracijai reikalingas lėšas skyrė Kultūros paveldo departamentas prie LR Kultūros ministerijos. 2009 m. sausio mėn. į Biržiškų namus persikėlė Viekšnių biblioteka, 2009 m. gruodžio 2 d. atidaryta ekspozicija, skirta broliams Biržiškoms atminti ir paminėtos Vaclovo Biržiškos 125-osios gimimo metinės. Ekspoziciją įrengė Danutė Končienė ir Aleksandras Novak. Pirmasis kambarys - gydytojo Antano Biržiškos kabientas, skirtas trijų brolių tėvų atminimui, antrajame kambaryje eksponuojama medžiaga apie brolių Biržiškų gyvenimą ir jų veiklą. Kai kurių autentiškų eksponatų išsaugojimu pasirūpino kalvis Stankus (A. Biržiškos rašomąjį stalą, Biržiškų namo statybos dokumentus), gydytojas Vytautas Raginis (lentelę su rusiškai ir lenkiškai užrašyta A. Biržiškos pavarde). Pastatą palaimino Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonas Vincentas Gauronskis.

Šaltiniai

  • Gedvilas A. Namas, tapės skausmu ir gėda // Būdas žemaičių. - 2003. - Nr. 37. - P. 7.