Upinė žuvėdra

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Upinė žuvėdra
Klaida kuriant sumažintą paveikslėlį: Failas dingęs
Upinė žuvėdra (Sterna hirundo) šalia lizdo
Sistematika
Karalystė Gyvūnai
Animalia
Tipas Chordiniai
Chordata
Potipis Stuburiniai
Vertebrata
Klasė Paukščiai
Aves
Būrys Sėjikiniai paukščiai
Charadriiformes
Šeima Žuvėdriniai
Sternidae
Gentis Žuvėdros
Sterna
Rūšis Upinė žuvėdra
Sterna hirundo
Linnaeus, 1758

UPINĖ ŽUVĖDRA (Sterna hirundo), žuvėdrinių šeimos paukštis su ilgais sparnais ir giliai iškirpta uodega.

Statusas

Rajono teritorijoje perinti, migruojanti rūšis.

Biologija

Parskrenda balandžio antroje pusėje. Lytiškai subręsta 2 – 4 gyvenimo metais. Peri kolonijomis nuo kelių iki kelių tūkstančių porų. Sausose vietose lizdas – menka duobutė su keletu šapelių, šlapiose – gana aiškios formos ir didesnių matmenų, sukrautas iš sausų augalų stiebų ir lapų, dumblių. Kiaušinių dėjimo intervalas gana ištęstas, jis trunka nuo gegužės pradžios iki liepos vidurio. Patelė dažniausiai sudeda 2 – 3 (retai 1 – 6) šviesiai rusvus ar pilkšvus su gausiomis tamsiomis dėmelėmis kiaušinius. Peri padėjus pirmą kiaušinį, abu porelės nariai 18 –24 paras. Jaunikliai skraidyti pradeda sulaukę 22 – 28 dienų amžiaus.

Minta beveik vien tik smulkia žuvimi, sulesa nedaug vabzdžių (žirgelių, apsiuvų, tiesiasparnių).

Biotopas

Veisimosi laikotarpiu apsigyvena didesnėse upėse, jų deltose, seklesniuose ežeruose, karjeruose, vandens saugyklose, žuvivaisos tvenkiniuose. Lizdus krauna smėlėtose ar žvyrėtose salose ir pakrantėse, ant plūduriuojančių plovų, augalų sąnašų.

Paplitimas ir gausumas

Lietuvoje perinti populiacija stabili. Populiacijos dydis: 500 - 10000 perinčių porų. Mažeikių rajone dažna, įprasta, svyruojančio gausumo, tolygiai paplitusi rūšis. Kasmet rajone peri 20 – 80 porų.

Radimvietės

Peri Varduvos, Sedos, Šerkšnės, Renavo tvenkiniuose, beveik visuose vandeningesniuose karjeruose, Ventos upės salelėse.

Apsauga

Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.