Stočkų dvaras
STOČKŲ DVARAS. Buvo 11 km į pietvakarius nuo Viekšnių.
XIX a. vid. Stočkų dvaras priklausė kažkokiam caro generoliui, kuris 1868 m. rudenį buvo užmuštas.[1]. 1874-02-03 Stočkų dvaro rekrūtas Jonas Gulbinauskas su kitais bernais pasipriešino valdžiai [2]. 1923 m. dvarui priklausė 2 ūkiai, 62 gyv. [3].
Išparceliuotas 1930 m. Savininkai prieš I pasaul. buvo Krišjanis Berzinis, Samuėlis Lintmanas, kuriems po parceliacijos atiteko dvaro centras. Vėliau jį nuomojo vokietis Edvardas Nicas iš Rygos [4]. Dvaro vietoje susikūrė Stočkų kaimas[5].
Stočkų dvaro žemėje buvo Meškelių kapinaitės, kuriose palaidotas 1863-1864 m. sukilėlių vadas S. Pisanka [6].
1900-11-26 Stočkų dvare gimė Jonas Plekaitis, kuris po II pasaul karo buvo „Artojėlio" kolūkio pirmininku. Rėmė partizanus, todėl suimtas ir 1950 m. nuteistas 25 metams kalėjimo bei 5 metams tremties. 1955 m. grįžo į Tučių kraštą. Iki pensijos dirbo kolūkyje kerdžiumi [7].
Šaltiniai
- ↑ Rozga L. Akmenės rajono istorijos apybraiža. - Akmenė, 1990. - 48 p. - P. 16, 18.
- ↑ Lietuvos valstiečių judėjimas 1861 - 1914 metais. - V., 1975. - P. 142, 228.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: Pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. - K., 1925. - 738 p. - P. 152.
- ↑ Urbienė A. Kumetis dvare (Stočkų, Adomiškių, Pėžų): 1979 metų aprašas // Urbienė A. Etnografiniai aprašai: Aplankas Nr. 7 // VVB, VM.
- ↑ Viekšnių dvaruose vasarodavo Sim. Daukantas // Verslas: Savaitinis lietuvių prekybininkų, pramonininkų ir amatininkų laikraštis. - 1937. - Nr. 29 - 30 (283 - 284). - Liep. 16. - VI metai. - P. 5.
- ↑ Rozga L. Akmenės rajono istorijos apybraiža. - Akmenė, 1990. - 48 p. - P. 16, 18.
- ↑ Riauka A. Gimęs amžių takoskyroje: Laikas ir likimai // Vienybė. - 1999. - Spal. 26.
- Bronislovas Kerys. Viekšnių kraštas. Bibliografija ir žinios krašto istorijai. DVD. Viekšniai, 2007.