Stočkai

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
Stočkai
Stockai. MKE.jpg
Viekšnių-Pievėnų kelias per Stočkų kaimą
Informacija
Seniūnija: Viekšnių seniūnija
Gyventojai: 15 (2001 m.)
Pievys ties Stočkų k.

STOČKAI, dvaras, vėliau kaimas Viekšnių seniūnijoje, 11 km į pietvakarius nuo Viekšnių, prie Viekšnių-Pievėnų kelio. Per kaimą teka Pievys. Šiaurėje ribojasi su Meškelių, pietuose ir pietryčiuose - su Boguslavo k.

Gyventojai

Gyventojų skaičius: 1923 m. Stočkų dvare - 2 ūkiai, 62 gyv., 1959 m. - 143, 1970 m. - 78 gyv., 1981 m. - 7 ūkiai, 17 gyv., 1996 m. - 7 ūkiai, 18 gyv., 1998 m. - 8 ūkiai, 17 gyv., 2000 m. - 9 ūkiai, 18 gyv., 2001 m. - 15 gyv. (7 vyrai ir 8 moterys).

Stočkų k. 1937-01-01 gimė tautodailininkas tapytojas ir literatas Aloyzas Pacevičius.

Žinomesni gyventojai: kalviai Artūras Šetleris ir Leonas Jurkaitis, stalius Adomas Garalis, siuvėjas Augustinas Švažas, Stasė Jagielienė, Adolfas Bertulis, Fricas Venckus, Petras Lukšas, Leonas Meškys. 1900-11-26 Stočkų dvare gimė Jonas Plekaitis, pokario metais rėmė rezistencinio pasipriešinimo dalyvius, buvo kolūkio „Artojėlis" pirmininkas, 1950 m. nuteistas 25 metams kalėjimo ir 5 metams tremties; iš tremties grįžo 1955 m. ir iki pensijos kolūkyje dirbo kerdžiumi.

Istorinės žinios

1791 metais Varšuvos seimas nutarė išparduoti karališkuosius dvarus. Mstislavlio vaivadai Ksaverui Chominskiui po jo mirties (1809 m. Vilniuje) priklausęs Stočkų dvaras 1811 m. atiteko jo broliui Ignui Chominskiui. 1868 m. rudenį buvo užmuštas Stočkų dvaro savininkas. Dvaro žemėje buvo Meškelių kapinaitės (jose palaidotas sukilėlių vadas S. Pisanka). 1874-02-03 Stočkų dvaro rekrūtas Jonas Gulbinauskas su kitais bernais jėga pasipriešino gaudytojams. 1915-04-26 Stočkų dvare nukrito vokiečių orlaivis. Negalėdami suremontuoti, vokiečiai jį sudegino ir paliko kelias bombas, prisakydami gyventojams jų neliesti. Tačiau du kaimo vaikinai parsinešė jas namo ėmė daužyti plaktuku ir šioms sprogus buvo mirtinai sudraskyti [1].

Stočkų dvaras išparceliuotas 1919 m. Prieš I pasaulinį karą ir tarpukaryje jo savininkai buvo Krišjanis Berzinis ir Samuėlis Litmanas. Nemažai dvaro žemės buvo išdalinta iš nepriklausomybės kovų grįžusiems savanoriams. Išparceliuotas dvaras pavadintas Stočkų kaimu. Sodybos buvo išsidėsčiusios palei vieškelį ir palei Pievį.

1941 m. birželio mėn. iš kaimo ištremti 6 (Venckų šeima - 42 metų ūkininkas Fricas Venckus represuotas ir ištremtas į Rešiotų lagerį Altajaus krašte, kur 1943-09-19 žuvo. Jo žmona Kotryna su 4 metų sūnumi ir 6 metų dukra iki 1958 metų buvo tremtyje Kemerovo srityje; 61 metų ūkininkas Adolfas Bertulis - ištremtas į Komiją, prieštai kalintas Lietuvoje; Žanis Berzinis - 60 metų amžiaus paskutinis Stočkų dvaro savininkas, žuvo Rešiotų lageryje, Altajaus krašte), 1948 m. pavasarį Petro Lukšo šeima; penkiasdešimtmetis Petras Lukšas taip pat žuvo tremtyje, Tomsko srityje. Pokario metais aplinkiniuose miškuose susibūrė Prano Petriko vadovaujamas rezistencinio pasipriešinimo būrys, kuris pateko į saugumo pinkles ir buvo sunaikintas. Stočkų gyventojas Leonas Meškys su dukra Jadvyga, apkaltinti kaip Petriko būrio rėmėjai. 1951 metų rugsėjo trėmimai neaplenkė šios šeimos: Ona Meškienė su 3 vaikais atsidūrė Irkutsko srityje.

Stočkuose ant Pievio veikė Litmano Zamelio, vėliau Krišjanio Berzinio vandens malūnas, kuris sudegė per II pasaulinį karą. Ties Stočkų ir Meškelių kaimų riba buvo pradinė mokykla.

Apie 1968 m. Stočkų k. pradėtos griauti sodybos, o gyventojai iškeldinti kitur. Iš šešiolikos šeimų, nusigriovusių sodybas Stočkuose, tik trys panoro persikelti į Kapėnų gyvenvietę — tai Stanislovo Bartkaus, Juliaus Petriko ir Adomo Garalio šeimos. Kitos trylika šeimų (52 žmonės) — apsigyveno Viekšniuose, Mažeikiuose.

Kaimo šiaurės vakarinėje dalyje, 0,7 km į šiaurės vakarus nuo Pievėnų-Stočkų kelio ir į Viekšnius kelių kryžkelės, 0,27 km į vakarus nuo Pievio upelio yra Stočkų kaimo senosios kapinės. Plotas 0,04 ha. Neaptvertos, apaugusios medžiais ir krūmais. Kapinės 2003-06-20 įrašytos į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo registrą (L 1378). Kaime minimos dar vienos kapinės, prie tvenkinio, apaugusios medžiais ir krūmais. Jų plotas 0,01 ha. Buvo išlikęs metalinis kryžius su tekstu: Ferdinand Krondorf. Geb. 10 Maerz 1815, gest. 21 April 1882.

Etimologija

Asmenvardžio Stočkus daugiskaitinė forma.

Mikrotoponiminiai vietovardžiai

  • Gauriliškė, ariama žemė, Pievupio deš. krante, prie vieškelio Pievėnai-Boguslavas. Plotas 20 ha. Čia gyveno Gaurilis. Savininkui mirus, jo žemė buvo paskirta dvarui.
  • Gyvatinė, miškelis, rytinėje dalyje palei Boguslavą. Žemė lygi, šlapia, priesmėlis. Plotas apie 3 ha.
  • Kelputiškė, pelkė, iš rytų yra Boguslavo k. Žemė lygi, durpinė. Plotas apie 10 ha
  • Latvių kapeliai yra prie pat centro, tai kalvelė. Dydis 15x10 m. Jie XIX a. pab. įsteigti latvių Krondorfų. Krondorfas pirmas iš Kaminskių nupirko dvarą. Pasakojama, kad jis buvęs išdykėlis - šovęs į kryžių. Prieš teismą nusinuodijo.
  • Pabarškos, gyvenamoji vieta. Iš rytų yra Boguslavas, iš šiaurės - Meškelių k. Plotas apie 52 ha. Čia augo daug blogos, barškančios žolės.
  • Pievupis, upelis.
  • Stočkų kryžkelė yra prie vieškelio Viekšniai-Pievėnai, netoli Pievupio.
  • Tirkšlinės miškas.
  • Unikėškė, gyvenamoji vieta. Iš šiaurės yra Meškelių, rytų - Boguslavo k. Tai nuokalnė į Pievupio upelį. Plotas apie 40 ha. Čia baudžiavos laikais buvo ūkininko Unikos sodyba. Ponui prieš pat liustarciją(baudžiavos panaikinimą ir žemių davimą) pagailę geros žemės, tai ėmęs išdraskęs trobesius, o jį iškėlęs blogon Meškelių k. žemėn.
  • Verdenis, gyvenamoji vieta. Žemė pelkėta, smėlis ir durpės. Yra vakaruose, ties Pievėnų k.
  • Verdenis, upelis, tekantis vakarinėje kaimo dalyje. Išteka iš pelkių, įteka į Pievupį iš vakarų pusės Stočkų k. Upelis vasarą išdžiūsta.

Literatūra

  • Trečiadienio valandos kelionės: leidinys apie mažus, nykstančius ir jau išnykusius Mažeikių rajono kaimus/ [sudarytoja Rūta Končiūtė]. - Vilnius, 2006. - 176 p. - P. 144 - 148. ISBN 9955-9934-0-5.

Šaltiniai

  1. K. V. Janulaitis. Viekšniai // Rygos garsas. - 1915. - Geg. 9. - Nr. 53. - P. 2.

  • Lietuvos apgyventos vietos: Pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. - K., 1925. - 738 p. - P. 152.
  • Viekšnių dvaruose vasarodavo Sim. Daukantas // Verslas: Savaitinis lietuvių prekybininkų, pramonininkų ir amatininkų laikraštis. - 1937. - Nr. 29 - 30 (283 - 284). - Liep. 16. - VI metai. - P. 5.
  • Lietuvos valstiečių judėjimas 1861 - 1914 metais. - V., 1975. - P. 142, 228
  • Muturas A., Rozga L. Tarpukario metų pramonė // Vienybė. - 1999. - Birž. 5.
  • Rozga L. Akmenės rajono istorijos apybraiža. - Akmenė, 1990. - 48 p. - P. 16, 18.
  • Gulago aukos: 1941 06 14 - 22 tremtinių sąrašas // Vienybė. - 1990. - Liep. 19, 21, 24, 26
  • Lietuvos gyventojų genocidas: 1939 - 1941. - V., 1992. - 803 p.
  • 1941 - 1952 metų Lietuvos tremtiniai: Sąrašas. - V., 1993. - Kn. 1. - P. 38 - 55.
  • Riauka A., Rozga L. Stočkų vardas ąžuolų sakmėj: Mūsų kaimų biografijos // Vienybė. - 1998. - Rugpj. 11.
  • Bronislovas Kerys. Viekšnių kraštas. Bibliografija ir žinios krašto istorijai. DVD. Viekšniai, 2007.

Nuorodos