Raudonosios durpynas
RAUDONOSIOS DURPYNAS, Raudonosios pelkės durpynas, yra Židikų seniūnijoje, 10 km į šiaurės vakarus nuo Sedos. Dalis jo plyti Skuodo rajone. Plotas 269 ha, iš jų eksploatuojama 170 ha. Bendras plotas 352 ha (pramoninis 305 ha).
Ištįsusi apie 3 km iš šiaurės vakarų į pietvakarius moreninės lygumos įduboje. Pietvakariniame pakraštyje prasideda Kvistė (Varduvos kairysis intakas). Centrinės dalies paviršius buvo iki 6 m iškilęs virš pakraščių. 88 proc. durpių buvo aukštapelkinės, 12 proc. – žemapelkinės. Nusausintų durpių klodo didž. storis 9,8 m, vid. 5,0 m. Durpių ištekliai buvo 15,4 mln. kub.m. Vyrauja fuskuminės durpės, žemapelkės dalyje – alksninės. Vid. susiskaidymas 22 proc., vid. peleningumas 5,3 proc., vid. drėgnumas 90 proc. Po durpėmis vakarinėje dalyje yra iki 0,7 m storio sapropelio sluoksnis. Dugne priemolis.
Priklauso UAB „Renavo durpynas" (įk. 1992 m.), kuriai vadovauja Algimantas Barkauskas. Bendrovėje dirba 60 žmonių. Produkcija: šviesios ir tamsios trupininės durpės eksportui, kuro durpės, juodos durpės kompostui ir juodos durpės kurui. Durpės eksportuojamos į Prancūziją, Vokietiją, Italiją ir kitas šalis. Birios šviesios durpės fasuojamos į 6 kubų maišus, kurie sveria apie toną. Fasavimo cechas veikia tik vasarą.
Durpės kasamos gegužės-rugpjūčio mėn. Per metus iškasama apie 100 tūkst. m³ šviesios durpės, 15-20 tūkst. m³ - tamsios, 36 tūkst. m³ kurui. Durpių gavybos metinė apyvarta sudaro 3,5 mln. Lt. Dažna gaisrų tikimybė, tačiau stipresnių pavyksta išvengti
Durpynas eksploatuojamas nuo 1972 metų. Anksčiau priklausė Telšių durpių įmonei. Nuo 1965 m. vyko projektavimo darbai, išmatuotas durpių klodų gylis, kuris siekė 8 metrus. Nuo 1966 kasamos durpės. 1985 Kuršėnų durpių įmonė pagamino 23200 t durpių. Iki 1986 iškasta 17 proc. durpių išteklių (87 ha).
Raudonoji pelkė susiformavo prieš 8 tūkstančius metų. 2003 m. durpyne kilo didžiulis gaisras, kuris buvo išplitęs apie 200 ha teritorijoje.
Etimologija
Pavadinimas kildinamas iš savitos spalvos. Raudonąja pelke pavadino todėl, kad anksčiau buvo tenai kasamos durpės, kurios buvo rausvos spalvos. (Papasakojo Ignas Mažrimas, g. 1928 m., gyv. Židikų apyl. Tvaskučių k. Užrašė Rima Mažrimaitė).
Į šiaurės vakarus nuo Renavo miestelio yra Raudonoji pelkė. Raudonąja ji vadinama todėl, kad seniau toje vietoje buvęs ežeras. Kai saulė imdavo leistis vakarop, vanduo atrodydavo labai raudonas. Todėl ir pavadino Raudonąja pelke. Metai po metų ežeras ako, kol visai užžėlė ir liko durpynas. Iš Raudonosios pelkės išteka Kvistė. Seniau buvusios čia derlingos pievos, bet visada apsemtos. Ir štai kažkuriam dingtelėjo mintis, kad vandenį galėtų nuleisti pakalnėn. Vasarą, kai vanduo šiek tiek atslūgo, iškasė maždaug dviejų kilometrų griovį. Žiema tada pasitaikė labai šalta ir ilga. Prisnigę daug sniego. Bet vieną dieną staiga atšilę. Patvino Raudonoji pelkė ir išsiliejęs vanduo pasiekė iškastą griovį. Taip vanduo graužesi toliau į šiaurę, ir pasidarė upė. (Papasakojo A. Mitkus, g. 1895 m., gyv. Židikų apyl. Šilių k. Užrašė Albinas Uba).
Šaltiniai
- Regina Ališauskaitė. Raudonoji pelkė // Būdas žemaičių. 2003. - rugpj. 27. - Nr. 100. - P. 7 - 8.
- Tarybų Lietuvos enciklopedija. - V., 1987. - T. 3. - P. 516.
- Vidas Stankus. Karšti orai kelia pavojų miškams ir durpynams // Santarvė. - 2011. - Birželio 11. - Nr. 66. - P. 2.