Plėšrioji žuvėdra

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Plėšrioji žuvėdra
Nuotraukos laikinai nėra
Plėšrioji žuvėdra (Hydroprogne caspia)
Sistematika
Karalystė Gyvūnai
Animalia
Tipas Chordiniai
Chordata
Potipis Stuburiniai
Vertebrata
Klasė Paukščiai
Aves
Būrys Sėjikiniai paukščiai
Charadriiformes
Šeima Žuvėdriniai
Sternidae
Gentis Plėšriosios žuvėdros
Hydroprogne
Rūšis Plėšrioji žuvėdra
Hydroprogne caspia
(Pallas, 1770)

PLĖŠRIOJI ŽUVĖDRA (Hydroprogne caspia), žuvėdrinių šeimos paukštis.

Statusas

Rajono teritorijoje neperinti, aptinkama veisimosi laikotarpiu, migruojanti rūšis.

Biologija

Perėti pradeda sulaukę ne mažiau kaip 3 metų amžiaus. Lizdas – paprasta duobutė ant žemės beveik be jokio pakloto, išgrįsta tik akmenukais, kriauklelėmis, rečiau – žolių šapeliais. Dažniausiai sudaro dideles ir tankias kolonijas, rečiau peri pavieniui.

Dažniausiai gegužės pradžioje patelė sudeda 1 – 5 (dažniausiai- 2 –3) šviesiai gelsvus, išmargintus pilkomis ir rusvomis dėmėmis kiaušinius. Peri abu porelės nariai 20 – 29 paras. Jaunikliai skraidyti pradeda po 30 – 38 dienų. Remiantis žiedavimo duomenimis, maksimali plėšriosios žuvėdros gyvenimo trukmė – 26 metai.

Minta beveik vien tik 15 – 20 cm ilgio (retkarčiais ir 30 cm) žuvimis, išimtinais atvejais – vėžiagyviais (ypač vėžiais), vabzdžiais.

Biotopas

Veisimosi laikotarpiu apsigyvena jūrų pakraščiuose, didesniuose vandens telkiniuose. Labiau mėgsta natūralius vandenis: upes, ežerus. Rečiau apsigyvena vandens saugyklose, žuvivaisos tvenkiniuose. Lizdus krauna atvirose, rečiau – žema žole apaugusiose salose.

Paplitimas ir gausumas

Lietuvoje perinti populiacija stabili. Populiacijos dydis: 3 - 10 perinčių porų. Mažeikių rajone reta, šiaurinėje dalyje aptinkama rūšis.

Radimvietės

Nekasmet veisimosi laikotarpiu 3 – 7 paukščiai stebimi Varduvos tvenkinyje.

Apsauga

Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.