Ona Bagnickaitė
BAGNICKAITĖ ONA, ROMUALDO (g. 1875 m. - m. 1941 m. Sibire, Altajaus krašte), audėja, Santeklių dvaro paveldėtoja. Apie 1885 m. tapo Santeklių dvaro savininkės Teklės Gružauskaitės globotine. Namuose buvo mokoma lenkų ir prancūzų kalbų bei literatūros, skambinti fortepijonu, piešti ir bendravimo dalykų. Vėliau buvo išsiųsta į kulinarijos kurus Lenkijoje.
1906 –1907 m. įstojo į Varšuvos meno mokyklos profesoriaus K.Stabrovskio klasę, kur mokėsi kartu su M.K.Čiurlioniu[1]. Vėliau studijavo tapybą Paryžiuje. Grįžusi iš Paryžiaus, ėmė tapyti, Santekliuose buvo iškabinusi keletą impresionistinių paveikslų, tačiau vietos šviesuomenės buvo išjuokta. Todėl tapyti metė ir 1915-1917 m. mokėsi Naugarduke, buvusio savo Varšuvos laikų mokytojo K.Strabrovskio dailiojo audimo mokykloje. 1918 m. grįžo į Lietuvą ir Santekliuose įkūrė audimo dirbtuvę. Ji tapo garsi audėja, su savo darbais 1928 –1930 m. dalyvaudavo žemės ūkio parodose Šiauliuose, Kaune. Dideliais jos dirbtuvių kilimais bei sunkiomis užuolaidomis, išmargintomis didelėmis tulpėmis ar lelijomis, buvo papuošti ne tik tuometinio Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro namai, bet ir daugelis Lietuvos atstovybių užsienyje. Bagnickaitė buvo pirmoji, pritaikiusi Vakaruose vartojamą gobelenų techniką, drąsiai komponuodama perkėlė iš priejuosčių ir juostų raštus, juos bent dešimteriopai padidindama. Ji laikoma gobeleno audimo pradininke Lietuvoje.
Santeklių dvare ji turėjo iš Paryžiaus parsivežtą japoniškų graviūrų kolekciją, kurioje buvo beveik visų garsiausių Edo epochos dailininkų darbų: Ando Hiroshigės, Utagawos Kunisados, Torii Kiyonagos, Katsukawos Shunsen, Katsushikos Hokusai, Keisai Eisen, Kikugavos Eizan. 1940 metais, nacionalizavus dvarų turtus, 21 graviūra iš Santeklių buvo perduota Šiaulių „Aušros“ muziejui. Tris Suzuki Harunobu raižinius O.Bagnickaitė dar 3 dešimtmetyje buvo dovanojusi Vandai ir Baliui Sruogoms (jie dabar puošia B.Sruogos memorialinį namą − muziejų).
1941-06-14 ištremta į Sibirą, kur Ogudujaus miestelio (Kalnų altajaus autonominė sritis) ligoninėje mirė.
Šaltiniai
- ↑ Janina Sribaliutė. Krašto pažinimas - prisilietimas prie savosios istorijos // Santarvė. - 2012. - Kov. 22. - Nr. 34. Priedas: Mūsų kraštas. - Nr. 1. - P. 3.
- Lietuvos gyventojų genocidas: 1939 - 1941. - V., 1992. - T. 1. - P. 39.
- 1941 - 1952 metų Lietuvos tremtiniai: Sąrašas. - V., 1993. - Kn. 1. - P. 38 - 55.
- Aleksandravičiūtė - Navickienė Z. Pūgai siaučiant // Vienybė. - 1994. - Kovo 16, 19.
- Sruogienė V. Pamirštoji pionierė // Vienybė. - 1996. - Liep. 5, 10, 13, 17, 20, 24. Kerys B. * Dar apie Santeklių dvarą // Vienybė. - 1996. - Liep. 31.
- Bronislovas Kerys. Viekšnių kraštas. Bibliografija ir žinios krašto istorijai. DVD. Viekšniai, 2007.