Santeklių dvaras
SANTEKLIŲ DVARAS, Sonteklių dvaras.
Minimas 1590 metų dokumentuose.[1]. Santeklių dvaro savininkai: Dvaras XVII a. pabaigoje atiteko pulkininkui Gruziui. Iš jo XVIII a. Pančerinskiams, po to — Tanskiams. Tanskaitę vedęs teisėjas [Ignotas] Radavičius XIX a. pirmoje pusėje pavertė palivarką dvaru. Nuo 1869 m. dvarą valdė Ignoto Radavičiaus duktė Kazimiera Radavičiūtė (1826—1906), 1882 m. dvare apsigyveno sesers duktė Teklė Gružauskaitė (g. 1851 m.) [2].
XX a. pr. dvare dirbo daugiau nei šimtas darbininkų, jo teritorijoje būta 25 medinių pastatų. 1905 m. dvare vyko streikas [3]. Prieš I pasaul. karą dvaro savininkė buvo Teklė Gružauskaitė, kuriai po parceliacijos atiteko dvaro centras. Dvaras išparceliuotas 1926 m. Dvaro žemėje susikūrė Santeklių kaimas [4]. Paskutinė dvaro savininkė buvo Ona Bagnickaitė. Žmonės Santeklių dvarą dar vadindavę Mergelių dvaru. Buvusios šio dvaro savininkės apsiimdavo auklėti ir auginti našlaites, suteikdavo joms pastogę, išsilavinimą.
Šiame dvare dar ir po Antrojo pasaulinio karo veikė vandens malūnas ir keltas per Ventą. Čia megdavo lankytis Vanda ir Balys Sruogos, profesoriai Biržiškos. Sovietinės valdžios metais dvaras sunyko. Iki šių dienų išliko tik keli buvę kumetyno pastatai ir dvaro pamatų liekanos.
Šaltiniai
- ↑ Janina Sribaliutė. Krašto pažinimas - prisilietimas prie savosios istorijos // Santarvė. - 2012. - Kov. 22. - Nr. 34. Priedas: Mūsų kraštas. - Nr. 1. - P. 3.
- ↑ Biržiška Mykolas. Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose (Iš 1882—1901 m. atsiminimų, pasakojimų ir raštų). — Kaunas, 1938. — 380 p. — P. 26, 43.
- ↑ Tyla A. 1905 metų revoliucija Lietuvos kaime. — Vilnius, 1968. — P. 94, 223, 244, 227.
- ↑ Viekšnių dvaruose vasarodavo Sim. Daukantas // Verslas: Savaitinis lietuvių prekybininkų, pramonininkų ir amatininkų laikraštis. - 1937. - Nr. 29 - 30 (283 - 284). - Liep. 16. - VI metai. - P. 5.
- Bronislovas Kerys. Viekšnių kraštas. Bibliografija ir žinios krašto istorijai. DVD. Viekšniai, 2007.