Lūšė

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Lūšė
Luse2.MKE.2009-07-30.jpg
Lūšė
Informacija
Seniūnija: Židikų seniūnija
Lūšė
Lūšė. Geležinkeliečių pastatas, kuriame vėliau veikė parduotuvė
Buv. pieno perdirbimo bendrovės pastatas ir pieno supirkimo punktas

LŪŠĖ, kaimas Židikų seniūnijoje, 22 km į šiaurės vakarus nuo Mažeikių, 6 km į šiaurę nuo Židikų, prie Mažeikių-Liepojos geležinkelio, įsispraudęs į Ritinės kaimo ribas. Oficialiuose dokumentuose Lūšė tapatinama su Ritinės kaimu. Yra girininkija, medicinos punktas (2004 m. buvo prisirašę 237 gyventojai).

Gatvės

Lūšės gyvenvietėje yra šios gatvės: Karosų (ilgis 0,200 km, žvyruota), Mokyklos (0,300 km, žvyruota), Stoties (1,200 km, brukio), Vyšnių (0,300 km, žvyruota), Židikų (0,600 km, asfaltuota). Iš viso bendras gatvių ilgis - 2,600 km.

Gyventojai

Gyventojų skaičius: 1902 m. - 48, 1923 m. - 2 sodybos, 49 gyv.

Lūšėje 1908-12-21 gimė kultūros ir visuomenės veikėjas, politinis kalinys ir tremtinys Aleksandras Sakas, 1913-01-03 - Lietuvos kariuomenės karininkas Kazys Plenys, 1923-01-15 - kunigas Antanas Jonušas, 1936-12-08 - dailininkė tekstilininkė Zinaida Irutė Dargienė.

Istorinės žinios

Kaimas pradėjo formuotis Lūšėje atidarius geležinkelio stotį, kuri buvo paskutinė Lietuvos-Latvijos pasienyje. Tarpukaryje Lūšėje buvo keletą krautuvių, 2 restoranai, pašto agentūra, vaistinė, 2 komplektų pradžios mokykla, muito kontrolės ir sienos pereinamasis punktas, „Maisto" bekonų priėmimo punktas, Ylakių žemės ūkio kooperatyvo sandėlis, ugniagesių šaulių komanda, pieno perdirbimo bendrovė „Žemaitija" (įsteigta 1931 m.; 1933 05 pastatyta Lietuvoje pirmoji standartinė garinė pieninė už 57.000 Lt.), atidaryta keletą pieno nugriebimo punktų[1][2]. 1939 m. seimo atstovas Adomkavičius Lūšėje pastatė modernius namus ir įrengė vaistinę. Anksčiau ši vaistinė buvo Pikeliuose.[3].

1941 m. birželio 24 d. ties Lūšės geležinkelio stotimi įvyko vietos partizanų ir rusų kariuomenės karių susirėmimas. Latvijos partizanai neįsileido traukinio, kuris vyko iš Mažeikių su rusų kareiviais ir tremtiniais. Atbuline eiga grįžtantis traukinys dėl sugadintų bėgių buvo sustabdytas, garvežys nuvirto į griovį, vagonai kiek pakrypę liko stovėti. Susirėmimo metu iš viso žuvo ir buvo suimta 84 sovietiniai kariai; rusų žuvo 16 ir 8 buvo sužeisti, apie 10 pabėgo, iš 152 civilių keturi žuvo, 18 buvo sužeista. Kautynių metu žuvo vietos partizanas Dubickas, Lūšės geležinkelio stoties viršininkas Blažaitis lengvai sužeistas. Belaisviai rusai buvo uždaryti girininkijos daržinėje (plačiau žr. Lūšės partizanų būrys).

Mokykla

Prieš karą veikė pradinė mokykla. Iki 1926-10-01 mokytoja dirbo Eleonora Paltarokaitė, bet buvo atleista kaip netinkanti šiom pareigom, o nuo tos dienos mokyklos vedėju paskirtas Feliksas Šlaustas, atvykęs iš Akmenės pradinės mokyklos, o mokytoja - Kazimiera Briedytė-Šlaustienė, kuri dirbo iki 1927-09-01.[4], [5]. Nuo 1927-10-01 joje mokytoja dirbo Marija Opulskaitė. [6]. Uždarius Kentaučių aštuonmetę ir Dautarų pradinę mokyklą, Lūšėje 1974 m. buvo pastatyta nauja pradinė mokykla. Joje veikė trys bendrojo lavinimo ir viena pagalbinė klasės. Mokykloje dirbo keturios mokytojos ir dešimt techninio personalo darbuotojų. Mokytojai: Danutė Salamonienė (šioje mokykloje išdirbo 20 metų), Simona Salamoninė (Lūšės pradinėje mokykloje išdirbo devynerius metus), Adelė Kontenienė; pastarosios dvi paskutinės šios mokyklos mokytojos. [7].

Lūšės pradinė mokykla uždaryta 2004-07-01, išbuvo 30 metų. Nuo 2003 m. rudens ji buvo tapusi Pikelių pagrindinės mokyklos skyriumi. Paskutiniaisiais metais mokėsi 8 mokiniai. Pastatas atiteko Lūšės bendruomenei.

Kiti straipsniai

Šaltiniai

  1. Lietuvių enciklopedija.- Boston, 1958. - T. 16. - P. 530.
  2. Kviklys B. Mūsų Lietuva. - 2-oji (fotogr.) laida. - V., 1992. - T. 4. - 816 p. - P. 404 - 405.
  3. Miestelis naujakurių kaime // Lietuvos aidas. - 1940. - Vasar. 21. - Nr. 84. - P. 3.
  4. Švietimo darbas. - 1926. - Nr. 10. - P. 1213-1214.
  5. Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 8. - P. 814.
  6. Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 9. - P. 1000.
  7. Sribaliutė J. Trečiadienio valanda. Lūšė // Būdas žemaičių, 2006. - Saus. 18.

  • Lietuvos apgyventos vietos: Pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. - K., 1925. - 738 p. - P. 334.
  • Prie stoties kuriasi miestelis // Lietuvos aidas. - 1939. - Birž. 12. - Nr. 289. - P. 6.

Grindinys Lūšėje - ilgiausias išlikęs Mažeikių rajone