Mažeikių ligoninė

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Mažeikių ligoninė 1924 m.
Ligoninė 2006 m.

MAŽEIKIŲ LIGONINĖ. Iki ligoninės įkurimo mieste dirbo privatūs gydytojai. 1914 m. gegužės 4 d. mirė vienintelis mieste dirbęs gydytojas Panzeržinskis, turėjęs daug praktikos ir užsitarnavęs gyventojų pagarbą. Gydytojas gydė ne tik miesto, bet buvo kviečiamas ir pas aplinkinių vietovių ligonius. Miestiečiai reikalvo naujo gydytojo lietuvio [1]. Juo tapo gyd. Mikuckis, atsikėlęs iš Telšių (dirbo iki 1914 m. birželio mėn.). Tačiau žydai suskubo pasikviesti savo tautietį gydytoją ir jam mokėti priemoką 800 rub. per metus [2].

Ligoninė įkurta 1921 m. 1923 m. pastatytas jai medinis namas, 1925 m. prie jo pristatytas fligelis, ligoninė praplėsta; joje buvos 20 lovų, Todėl iš Sedos perkelta ir pati ligoninė; dirbo vienas felčeris. 1923 m. dirbo gydytojas Mikuckis, kuris metų pabaigoje atleistas. 1923 m. pabaigoje ligoninėje pradėjo dirbti gydytojas Vladas Burba, atvykęs iš Rusijos. Ligoninėje operacijos buvo atliekamos ant paprasčiausio medinio stalo, kurį laiką prie žibalinės lempos, nes nebuvo elektros. 1926 m. V.Burbos pastangomis ligoninėje įsteigta klinikinė laboratorija, kurioje iš pradžių jis pats atlikdavo tyrimus. 1928 m. gautas rentgeno aparatas. Ligoninėje pradėjo dirbti dar du gydytojai: pediatras ir terapeutas. Tuo pačiu pribrendo reikalas statyti naują ligoninę. V. Burbai pavyko įtikinti miesto savivaldybę, kad ji Mažeikiuose reikalinga.

1928 m. Mažeikių apskrityje padaugėjo dėmėtosios šiltinės atvejų, todėl savivaldybė nusprendė statyti užkrečiamų ligų dispanserį, vad. Valstybinė odos ir veneros ligų ligoninė. 1930 m. pr. tam iš Vidaus reikalų ministerijos buvo gauta 49868 Lt. pašalpa ir prasidėjo statyba, o jau gruodžio 15 d. buvo baigtas ir atidarytas. Dispanseris 237,3 kv. m. dydžio, jame 24 lovos, ir pastatytas tame pačiame sklype atskirai nuo apskrities ligoninės. Jame įrengta elektra, vandentiekis, kanalizacija. Pastatas mūrnis, vieno aukšto, dengtas skarda. Iš viso visa statyba kainavo 75 tūkst. litų, iš jų 15 tūkst. prisidėjo apskrities savivaldybė.[3].

1931 m. abiejose ligoninėse dirbo: 2 gydytojai, 3 seselės, 4 slaugytojos, virėja, skalbėja, ūkio vedėjas ir sargas. Už stacionarinių ligonių gydymą buvo imamas 7 litų mokestis į dieną, o už ambulatorinį - 2,5 Lt. Prie ligoninės veikė ambulatorija. Iki lapkričio 1 d. ligoninėje gydėsi 214 chirurginėmis, 96 vidaus ligomis, 42 užkrečiamomis, 2 venerinėmis ligomis sergantys žmonės, 63 gimdyvės, gydėsi 117 ginekologinėmis, 2 akių ir 13 nervų ligomis sergantys ligoniai. Buvo padarytos 298 opracijos. 1931 m. atliktas ligoninės vaidaus patalpų remontas..[4].

1931 m. prie ligoninės atidaryta vaistinė[5], turėjo chirurginį, vidaus ligų ir gimdymo skyrius, iš viso 30 lovų. 1933 m. kovo 2 d. ligoninė buvo užsidegusi [6]. 1935 m. gegužės 1 d. įsteigtas tuberkuliozės patalpa, kurioje buvo gydomi džiova sergantys žmonės[7]. 1935 m. ligoninėje buvo 42 lovos, gydėsi 1140 ligonių per metus. [8].

1937 m. pavasarį pradėta ligoninės statyba, kuriai gauta 45 tūkst litų iš viešųjų darbų fondo ir dar 70 tūkst. litų skyrė valdžia [9]; kertinį akmeninį 1937-05-09 pašventino kanauninkas Budvytis[10]. 1938 m. gruodžio 10 d. atidarytą naują ligoninę pašventino kan. Budvytis [11]. Tuo metu tai buvo viena iš moderniausių ligoninių, kurioje apie 70 didesnių ir mažesnių patalpų. Joje įrengtas centrinis šildymas, elektrinis liftas ligonimas perkelti iš vieno aukšto į kitą, šviesos signalizacija, kanalizacija, medicinos personalui pagerėjo darbo sąlygos. Todėl į ligoninę arvykdavo gydytis iš visos Žemaitijos. 1939 m. ligoninė turėjo 100 lovų ir 4 lovų gimdymo stacionarą Viekšniuose, iš viso dirbo 5 gydytojai ir du stažuotojai.

Prasidėjus II-ajam pasauliniam karui, V.Burba atleistas iš ligoninės vadovo pareigų ir dirbo eiliniu chirurgu. Į ligoninę pateko nemažai sužeistų karių. Vokiečiai užėmė beveik visas ligoninės patalpas, civiliniams gyventojams palikdami vos kelias palatas. Pasitraukdami iš Mažeikių, vokiečių kariuomenė išsivežė beveik visą aparatūrą, instrumentus, medikamentus, sunakino rentgeno aparatą. Kol praūžė frontas, V. Burba su keliais ligoninės darbuotojais įsikūrė kaime, gyventojų namuose teikė ligonimas medicininę pagalbą. 1942 m. spalio 1 d. akių ligų gydytojas Vladas Pūnis atidarė akių ligų dispanserį [12].

Ligoninės pastatas buvo apgadintas, todėl pirmaisiais pokario metais ji nedirbo. Ligoninei buvo suteiktos laikinos patalpos kitame pastate. Netrukus ligoninė buvo atstatyta ir išplėsta, 1949 m. V. Burba pradėjo vadovauti chirurgijos skyriui. 1968 m. ligoninėje dirbo 43 gydytojai, 143 vidurinio medicinos personalo darbuotojai

Tarpukaryje ir karo metais dirbo šie gydytojai: V. Gliaudytė-Leknienė, I. Šalkauskas, Tautvaišas, I. Skeivys, O. Krongoldas, Vladas Pūnis.

1973 m. Mažeikių ligoninė rekonstruota ir įrengta ligoninės vaistinė. 1979 m. pradėjo veikti naujas gydomasis 200 lovų korpusas, kuriame įrengtos 3 operacinės. 1989 m. atidarytas reanimacijos skyrius. 2004 m. spalio mėn. atidarytas naujas radiologijos skyrius, kuris sujungė echoskopinius ir rentgeno kabinetus bei kompiuterinį tomografą (įsigytas 2002 m.). Prie kompiuterinio tomografo prijungus personalinį kompiuterį, atsirado galimybė archyvuoti sudėtingesnius tyrimus, retesnius atvejus, juos perkelti į kompaktinius diskus, tiesiogiai konsultuotis su kitų gydymo įstaigų specialistais. 2003 m. šiuo aparatu atlikta 960 tyrimų. Susidėvėjus šio aparato rentgeno vamzdžiui, nusprėsta įsigyti naują tomografą. 2009 m. rugsėjo mėn. pradėjo veikti naujas šešiolikos pjūvių kompiuterinis tomografas, kainavęs apie 1,8 mln. litų. Jį pagal jungtinę sutartį nupirko ligoninė, Mažeikių rajono savivaldybė ir „Medea" klinikų tinklas.

1992 m. prie ligoninės pradėtas statyti pastatas, kuris turėjo tarnauti ir administracijai, ir ligoniams. Čia buvo planuojama įrengti maldos, administracijos patalpas, posėdžių salę. Tačiau sumanymas nebuvo įgyvendintas. Nebaigtas statyti pastatas tapo nestabilus - suskilo sienos, pasisilinko perdangų plokštės. 2010 m. pab. priimtas sprendimas šį pastatą nugriauti[13]; nugriautas 2011 m. gruodžio mėn.

1995 m. pastatyti nauji gimdymo namai (plotas 10 tūkst. kv. m.), kurių statyba kainavo 10 mln. litų. Pradžioje lėšas skyrė naftininkai, o kiek vėliau vienintelis finansavimo šaltinis buvo rajono biudžetas. Naujojo statinio darbai dėl vienokių ar kitokių priežasčių vis strigdavo, tad ir jo statyba tęsėsi apie šešerius metus. Tai buvo didelis pastatas su daug kabinetų, jo išlaikymas pasidarė didžiulė našta rajono biudžetui. 2003 m. prasidėjo ligoninės pertvarka, aleista nemažai darbuotojų

Vykdant ligoninės restruktūrizaciją, 2005 m. iš gimdymo namų į ligoninę perkeltas akušerijos-ginekologijos skyrius, kuriame įrengtos 35 lovos. 2006 m. nugriauti gimdymo namai ir jų vietoje pastatytas prekybos centras „Maxima".

2006 m. bendrovė „Medstatyba" parengė ligoninės pastato renovavimo techninį projektą. Gavus pirmąją paramą iš ES ir prisidėjus rajono Savivaldybei, buvo paskelbtas rangovų konkursas, kurį laimėjo UAB „Rudesta". Pasirašius preliminariąją sutartį, ši bendrovė visus nuo 2007 m. vyko ligoninės renovavimo darbus. 2006 m. vasario mėn. ligoninėje atidaryta ES standartus atitinkanti sterilizacinė, lapkričio mėn. atlikta pirmoji laparoskopinė apendicito operacija.

2007 m. gegužės 11 d. ligoninėje duris atvėrė naujai ir moderniai aprūpintas rentgeno kabinetas, kainavęs per vieną milijoną litų, ių jų 765 tūkst. litų kainavo naujas rentgeno aparatas. 2008 m. liepos mėn. Mažeikių ligoninėje po renovacijos atidarytas Operacinės – reanimacijos skyrius, 2009 m. lapkričio mėn. - priėmimo-konusltacinis skyrius (545 tūkst. litų skyrė Europos sąjungos fontai ir apie 90 tūkst. litų nuosavų savo lėšų prisidėjo pati ligoninė.

2011 m. pr. baigtas vykdyti Europos regioninės plėtros fondo lėšomis remiamas projektas „Antrinio lygio sveikatos priežiūros paslaugų plėtra ir infrastruktūros gerinimas VšĮ Mažeikių ligoninėje", kuriam bubuvo skirta 4 mln. 875 tūkst. litų paramos lėšų. Ligoninėje atnaujinta 2288 kv.m. patalpų, nupirktas medicininės įrangos rinkinys. Projektas pradėtas 2010 m. balandžio 22 d. pasirašius trišalę projekto administravimo ir finansavimo sutartį su LR sveikatos apsaugos ministerija ir VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra". Statybos darbai patalpose baigti 2010 m. lapkričio mėn., vėliau vyko medicininės įrangos viešojo pirkimo procedūros. Statybos darbus atliko UAB „Rudesta" ir jos subrangovai, projektą administravo ir statybą prižiūrėjo UAB „Versmintė". [14].

Gydytoja pulmonologė Albina Kiudulienė 2009 m. visoje Europoje vykusiame nerūkančiųjų konkurse buvo išrinkta geriausia mesti rūkyti padedančia medike [15]. Ligoninės direktorius Albinas Lidžius pelnė nominaciją „Metų administratorius 2009". 2011 m. balandžio 26 d. gydytojui otorinolaringologui Viktorui Brasui suteiktas Nusipelniusio Lietuvos gydytojo vardas ir apdovanotas Nusipelniusio Lietuvos gydytojo garbės ženklu.

2010 m. liepos 22 d. Priėmimo skyriuje atidaryta šiuolaikiška Greitosios medicinos pagalbos automobiliui įvažiuoti skirta rampa su atskiru pacientams ir pritaikytu neįgaliesiems įėjimu. 2010 m. gruodžio mėn. į ligoninę perkeltas psichiatrijos skyrius, kuris buvo įsikūręs J.Basanavičiaus g. 13. 2011 m. spalio mėn. 11 d. ligoninėje pirmą kartą lazeriu buvo atliktos dvi venų operacijos; jas atliko chirurgai Gintaras Berenis ir Linas Švažas [16].

Vadovai

  • Gintaras Berenis ( - 2004-11-31
  • Albinas Lidžius (nuo 2004-12-01)

Kiti straipsniai

Šaltiniai

  1. Mažeikiškis. Reikalingas gydytojas // Viltis. - 1914. - Geg. 7 (20). - Nr. 99. - P. 3.
  2. L. Kvistys. Įvairūs atsitikimai // Viltis. - 1914. - Birž. 12 (24). - Nr. 127. - P. 2.
  3. Savivaldybė. - Kaunas, 1931, Nr. 6. - P. 33.
  4. V. N. Mažeikių apskrities savivaldybės darbų ir jos įstaigų apžvalga // Savivaldybė. - Kaunas, 1931. - Nr. 12. - P. 27-28.
  5. Žemaičių balsas. - 1931. - Nr. 15.
  6. Žemaičių prietelius. - 1933. - Nr.10.
  7. Rytas. - 1935. - Nr. 90.
  8. Savivaldybė. - Kaunas, 1937. - Nr. 5. - P. 135.
  9. Žemaičių prietelius. - 1937. - Nr. 7.
  10. Žemaičių prietelius. - 1937. - Nr. 20.
  11. XX amžius. - 1938. - Nr. 283.
  12. Žemaičių žemė. - 1942. - Nr. 46.
  13. Birutė Rudokienė. Koplyčia turėjęs tapti pastatas bus nugriautas. - Santarvė. - 2010. - Gruodžio 9. - Nr. 139. - P. 2.
  14. Europos Sąjungos parama Mažeikių ligoninei // Būdas žemaičių. - 2011. - Gegužės 31. - Nr. 41. - P. 3.
  15. Mineikytė N. Mažeikiškė tapo geriausia mesti rūkyti padedančia medike // Santarvė. - 2010. - Sausio 19. - Nr. 7. - P. 1.
  16. Janina Sribaliutė. Mažeikių ligoninėje pirmąkart atliktos venų operacijos lazeriu // Santarvė. - 2011. - Spal. 13. - Nr. 116. - P. 4.

Nuorodos