Vladas Burba

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
(Nukreipta iš Burba Vladas)
Peršokti į: navigaciją, paieška
Vlado Burbos biustas ligoninės skverelyje, past. 1991 m.
Gyd. V. Burba su paciente

BURBA VLADAS (g. 1891 m. balandžio 18 d. Bežecke, Tverės gub., dabar Kalinino sr. - m. 1966 m. vasario 23 d. Mažeikiuose; palaidotas Mažeikių kapinėse), gydytojas chirurgas.

1909 m. aukso medaliu baigė Astrachanės gimnaziją ir įstojo į Kazanės universiteto medicinos fakultetą. Universitete įsijungė į revoliucinę veiklą, todėl 1911 m. buvo pašalintas už dalyvavimą studentų demonstracijoje. Tęsti mokslo išvyko į Krokuvą. Paskelbus studentams amnestiją, V. Burba sugrįžo į Kazanę ir 1916 m. baigė universitetą. Iš pradžių dirbo pas neuropatalogą prof. Darkševičių, tačiau netrukus buvo mobilizuotas į carinę kariuomenę ir išvyko į Kubanę, į frontą. Dirbo gydytoju kavalerijos pulke.

Po demobilizacijos vėl grįžo į Kazanę. Kartu su žmona gydytoja Jakaterina Novikova V. Burba nutarė vykti į Kule Kimi kaimą Totorijoje. Ten ir prasidėjo jo savarankiškas gydytojo darbas. Jis ėmė teikti chirurginę, o žmona - akušerinę pagalbą.

1920 m. paskirtas vadovauti Joškar Olos ligoninei (Marių respublika). Kurį laiką specializavosi Kazanės klinikose pas prof. Višnevskį. Netrukus po specializacijos V. Burba pareiškė norą išvykti į Lietuvą.

1923 m. gruodžio 21 d. V. Burba atvyko į Mažeikius. Čia išdirbo 42 metus. Atvykęs į Mažeikius rado primityvią ligoninę, beveik be instrumentų, be viduriniojo medicinos personalo, išskyrus vieną felčerį. Ligoninėje buvo 20 lovų. Mažeikiuose stengėsi įgyti gyventojų pasitikėjimą, tačiau darbą sunkino tai, kad nemokėjo lietuviškai, su ligoniais bendraudavo per vertėją, kuris ne visada tiksliai išversdavo paciento nusiskundimus. Be to, neturėjo su kuo pasitarti ir pasikonsultuoti, todėl skaitė medicininė literatūrą. Tam savarankiškai išmoko anglų kalbą, gaudavo vokiškus žurnalus (medicininę literatūrą skaitė 7 kalbomis), stengėsi savo darbe taikyti naujoves. 1926 m. ligoninėje įsteigta klinikinė laboratorija, kurioje tyrimus iš pradžių pats darė. 1928 m. buvo gautas rentgeno aparatas.

V. Burba ėmė rūpintis naujos Mažeikių ligoninės statyba. 1938 m. pab. pradėjo veikti nauja ligoninė, paskirtas jos vadovu. Dirbdamas šioje ligoninėje spaudoje ir susirinkimuose kėlė klausimą dėl nemokamo gydymo, rūpinosi, kad vėžiu sergantiems ligoniams už gydymą nereikėtų mokėti. 1939 m. V. Burba skaitė pranešimą „Kova su piktybiniais navikais", kuris susilaukė didelio susidomėjimo.

Prasidėjus antrajam pasaul. karui, V. Burba atleistas iš ligoninės vadovo pareigų ir paskirtas eiliniu chirurgu. 1949 m. V. Burba atsisakė vyr. gydytojo pareigų ir perėjo vadovauti chirurginiam skyriui. Domėjosi chirurgijos laimėjimais, kėlė savo kvalifikaciją, pritaikė naują kaulų lūžimo gydymo būdą, žinias perteikė jauniems gydytojams. Jo mokiniai - gydytojai Batutis, Filipovas, Baubinas, Vitkus, Avižius, Alanta, Stefanija Žilinskaitė ir kt.

Jam tobulintis chirurgus siųsdavo to meto Kauno medicinos akademija, operuotis žmonės veržėsi iš visos Žemaitijos. Vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjo daryti juosmeninę anesteziją, skeletiniu tempimu gydyti kaulų lūžius. 1946 m. pirmasis Lietuvoje, gelbėdamas žmogaus gyvybę, padarė širdies operaciją: suomišku peiliu į širdį sužalotam žmogui susiuvo žaizdą (ligonis pasveiko).

V. Burba parašė 10 mokslinių straipsnių, kurie nuo 1937 m. buvo spausdinami „Medicinos" žurnale. Pokario metais du jo straipsniai paskelbti TSRS chirurgų draugijos leidinyje „Vestnik chirurgii". Rajoninėse gydytojų konferencijose perskaitė 14 pranešimų. 1960 ir 1966 m. dalyvavo TSRS chirurgų suvažiavimuose, keliose respublikinėse konferencijose.

Sovietiniais metais V. Burba 1946 m. apdovanotas medaliu „Už šaunų darbą Didžiajame Tėvynės kare 1941-1945", 1947 m. - darbo raudonosios vėliavos ordinu. 1947 m. jam suteiktas respublikos nusipelniusio gydytojo vardas. 1965 m. išėjo į pensiją.

V. Burbos atminimui Mažeikiuose pavadinta gatvė, 1991 m. ligoninės skverelyje pastatytas biustas. 2006 m. suteiktas Mažeikių rajono Garbės piliečio vardas (po mirties).

Šeima

Žmona - gydytoja ginekologė Jakaterina Burbienė (1890-1974; ji Mažeikių ligoninėje dirbo akušerijos ir ginekologijos skyriaus vedėja, moterų konsultacijos vedėja, 1957 m. išėjo į pensiją, sūnus - Konstantinas.

V. Burbos tėvas - Edvardas Burba buvo provizorius, išeivis iš Lietuvos, motina vokietė Jadvyga Burbo, kuri per bombardavimą žuvo 1944 m. netoli Mažeikių.

Literatūra

  • Lietuvių enciklopedija. - Bostonas, 1966. - T. 36. - P. 144.
  • Tarybų Lietuvos enciklopedija. - V., 1985. - T. I. - P. 308.
  • Burba Vladas. Medicinos enciklopedija. - V., 1993. - T. 2. - P. 467.
  • Laurinavičius J. Chirurgas Vladas Burba // Kraštotyra. - V., 1983. - T. 16. - P. 75.