Mažasis sfinksas
| Mažasis sfinksas | |
|---|---|
 | |
| Mažasis sfinksas (Deilephila porcellus) | |
| Sistematika | |
| Karalystė | Gyvūnai Animalia |
| Tipas | Nariuotakojai Arthropoda |
| Klasė | Vabzdžiai Insecta |
| Būrys | Drugiai Lepidoptera |
| Šeima | Sfinksai Sphingidae |
| Gentis | Deilephila |
| Rūšis | Mažasis sfinksas Deilephila porcellus ( Linnaeus, 1758) |
|
| |
MAŽASIS SFINKSAS (Deilephila porcellus) - sfinksų (Sphingidae) šeimos naktinis drugys.
Panašus į pievinį sfinksą, tik mažesnis (45-55 mm). Pilvelis ir dalis krūtinės ryškiai rožinės spalvos. Sparnų kraštai rausvi, vidus gelsvas su nežymia skersine juosta. Apatiniai sparnai pilki.
Aptinkamas apysausėse paupių pievose, pamiškėse, kirtimuose. Skraido birželio - rugpjūčio mėn. Kiaušinėliai šviesiai žali, ovalūs. Juos sudeda ant lipikų, ožrožių ir gauromečių lapų.
Vikšras panašus į pievinio sfinkso vikšrą, tik mažesnis ir randamas ant lipikų ir kt. augalų. Vikšras kaštono spalvos, su labai tankiais rudais taškeliais. Kūno priekyje turi 4 raudonas dėmes, juosimas baltų žiedų, o šie dar apsupti juodo fono. Išsigandęs vikšras akimirksniu įtraukia galvą ir priekinę kūno dalį, o į priekį atsikiša sustorėję „pečiai" lyg stora galva su didelėmis raudonomis akimis. Neturi rago, o jo vietoje tėra tik rago liekanos, mažas spygliukas, kartais ir jo nėra. Vikšrai minta augalų maitintojų lapais ir žiedais. Lėliukėmis virsta netvirtuose kokonuose negiliai žemėje, kartais po nukritusiais lapais. Lėliukė žiemoja.
Per metus dvi generacijos.
Paplitimas rajone ir gausumas
Literatūra
- Bronius Šablevičius. Sfinksai. Pažintinė serija Gamta šalia tavęs. - Kaunas, Lututė.- 2004. - 48 p. - P. 47-48. ISBN 9955-575-37-9.