Pievinis sfinksas
| Pievinis sfinksas | |
|---|---|
 | |
| Pievinis sfinksas (Deilephila elpenor) | |
| Sistematika | |
| Karalystė | Gyvūnai Animalia |
| Tipas | Nariuotakojai Arthropoda |
| Klasė | Vabzdžiai Insecta |
| Būrys | Drugiai Lepidoptera |
| Šeima | Sfinksai Sphingidae |
| Gentis | Deilephila |
| Rūšis | Pievinis sfinksas Deilephila elpenor ( Linnaeus, 1758) |
|
| |
PIEVINIS SFINKSAS (Deilephila elpenor) - sfinksų (Sphingidae) šeimos naktinis drugys.
Atstumas tarp priekinių išskėstų sparnų 60-66 mm. Drugys spalvingas. Vyrauja ryškios rožinės spalvos. Priekiniai sparnai ir pilvelio viršus žalsvo atspalvio. Užpakalinių sparnų poros pamatas juodas, visa kita sparnų dalis ryškios rožinės spalvos. Prieškrūtinėlė ir pilvelis apžėlęs tankiu plaukelių kailiu. Pilvelio ir sparnų apačia avietinė. Kojos baltos.
Randamas pamiškių pievose, paupių, paežerių pievose, kirtimuose, miškų aikštelėse. Skraido gegužės – rugpjūčio mėn. Tupia nektaro ant alyvų, putoklių, petunijų, sausmedžių žiedų. Kiaušinėlius deda ne tik ant ožkarožių, bet ir ant sausmedžių, vynuogių, rečiau ant stačiosios šilingės, pelkinės raudoklės, sprigės lapų.
Vikšrai randami ant plaukuotosios ožkarožės ir lipikų. Iš pradžių vikšrai šviesiai žali, vėliau jie įgauna tamsiai rudą ar juodą spalvą ir lieka margi. Subrendę, nutukę vikšrai nusileidžia ant žemės ir virsta lėliukėmis. Paskutiniai vikšrai aptinkami vasaros pabaigoje - rugsėjo viduryje. Bakstelėjus vikšras priekinę kūno dalį su galva vikriai įtraukia į vidų ir išorėje lieka storas bukas jos galas su didelėmis „akimis šonuose". Šitaip vikšrai išgąsdina juos lesančius paukščius.
Paplitimas rajone ir gausumas
Literatūra
- Bronius Šablevičius. Sfinksai. Pažintinė serija Gamta šalia tavęs. - Kaunas, Lututė.- 2004. - 48 p. - P. 41. ISBN 9955-575-37-9.
