Kaunackiai

KAUNACKIAI, Žemaitijos didikų giminė, kurios dvarų buvo Bugenių k.

1624-1628 m. Tirkšlių bažnyčios statybos dokumentuose minimas Vaitiekus Kaunackis, kuris buvo paskirtas vienos iš trijų grupių, rinkusių aukas bažnyčiai, vadovų. Jo grupė surinko 600 lenkiškų auksinų. Prie Mažeikių-Skuodo kelio, pravažiavus Šerkšnės upę, dešinėje pusėje, išlikusi dalis alėjos ir buv. Kaunackių dvarvietės pamatų liekanos. Paskutinis savininkas Valerijonas Kaunackis po porceliacijos dar turėjo 169,52 ha žemės, o iki reformos valdė 214,34 ha. Kiek toliau į rytus gyveno brolis Boleslovas Kaunas-Kaunackis - gydytojas bei 153,59 ha žemės dvarelio savininkas. Iki žemės reformos jo valdos buvo 1568,73 ha. V. Kaunackis Bugenių k. pastatė plytinę, kuri naudojo vietinę žaliavą. Nuo plytinės iki Ventos stoties buvo nutiestas geležinkleis. Šalia plytinės pastatytos pagalbinės patalpos, administracinis pastatas. Ferdinandas Kaunackis buvo gydytojas, knygnešys, Sedos apskrities viršininkas. Jis išsaugojo ir perdavė Lietuvių mokslo draugijai S. Daukanto biblioteką. F. Kaunackio sūnus - Ferdinandas Vytautas Kaunackis - JAV LB tarybos narys, vienas iš Lietuvių fondo pradininkų. Boleslovas Kaunackis buvo viengingis, Valerijjonas Kaunackis su žmona Jadvyga palikuonių nesusilaukė.

Boleslovas ir Valerijonas Kaunackiai, gavę dalis iš brolio Ferdinando, susitaupė pinigų ir įsikūrė Bugeniuose. Jų dvarai čia stovėjo vienas šalia kito. Iki šiol yra išlikusios šių dvarų žymės (dideli medžiai, alėjų fragmentai, dar visiškai neišardytos buvusių pastatų akmeninės sienos. Rusų ir japonų karo dalyvis gydytojas Boleslovas Kaunackis nusipirko dvaro sodybą ir žemę senojo kelio Bugeniai-Tirkšliai vingyje - ties ta vieta, kur prie senojo vieškelio prisijungia asfaltuota atkarpa, kertanti Bugenių gyvenvietės pakraštį. Čia Boleslovas vertėsi gydytojo praktika, ūkininkavo. Jį taip pat po kurio laiko pradėjo vadinti dvarininku. Iki šiol neaišku, kuris iš dviejų brolių pirmasis įsikūrė Bugeniuose. Valerijono Kaunackio dvaras buvo prie pat dabartinio plento Skuodas-Mažeikiai, priešais kelio atsišakojimą į Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą. Dvaro pastatų ansamblį kirto staigiai pietryčių pusėn sukantis senasis vieškelis į Tirkšlius ir Mažeikius. Pakalnėje, per Šerkšnę, jam buvo pastatytas tiltas. Kitoje upės pusėje, pakilęs į kalną, suko šiek tiek kairėn, brolio Boleslovo dvaro link, o už jo - dešinėn, parapijos centro link. Ši vieškelio atkarpa, buvusi pagrindiniu keliu į Mažeikius, tebėra ir šiandiens, bet ja važiuoti begalima tik labai sausomis vasaromis.

Po 1990 m. neatsirado pretendentų, galinčių susigrąžinti iš Kaunackių nusavintą, atimtą turtą. Bankui užstatytą savo šeimos dvarą Kivylių kaime našlė Regina Kaunackienė paliko 1938 m. Pasiėmusi dalį baldų, kitus reikalingiausius daiktus, persikraustė į Bugenius. Apsigyveno svainio namuose. Po B. Kaunackio mirties jo dvarą neoficialiai administravo brolis Valerijonas Kaunackis. Šio dėka, R. Kaunackienės jauniausias sūnus Ferdinandas tapo gydytoju, jis dar karo metais vedė iš gimanzijos pažįstamą mažeikiškę. Be Ferdinando su motina į Bugenius persikėlė ir Algirdas. Labai daug rūpesčių penkiasdešimt trejų metų našlei atsirado 1940 m., kai sovietinė valdžia į Rusiją išvežė Valerijoną ir Jadvygą Kaunackius. Ji liko atsakinga ne tik už daktaro namus, kuriuose iki tol glaudėsi, bet ir už kito svainio dvarą, plytinę, visą kitą turtą. 1944 m. artėjant fronto linijai R. Kaunackienė dvaro ir plytinės dokumentus, kitus nedidelius vertingesnius daiktus, knygas, fabrikanto šeimos relikvijas pervežė į nuošalesnį Kivylių kaimą, kur kūrėsi sūnus Algirdas Kaunackis. Pasilikti gimtinėje nerizikavo ne tik jis, bet ir medicinos studijas baigęs Ferdinandas - abu su šeimomis pasitraukė į Vakarus. Jų motina liko Bugeniuose prižiūrėti svainių nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. 1945 m. balandžio 14 d. R. Kaunackienė mirė, palaidota Bugeniuose, Liutikos kapeliuose. Manoma, kad ji buvo nužudyta rusų kareivių.

Giminės genealogija

Jurigis ir Kotryna (Odinaitė, g. apie 1757 - m. 1847-11-09) Daukantai. Jų vaikai:

• 1. Simonas Daukantas (g. 1793-10-28 - m. 1864-12-06), istorikas, rašytojas. 1825 m. baigė Vilniaus universitetą.
• 2. Anastazija Daukantaitė (g. 1795 - ). 1829-06-18 ištekėjo už Kazimiero Kaunackio, Liudviko s. Jo tėvai - darbininkai Liudvikas ir Kotryna (Kniuipavičiūtė) Kaunackiai. Anastazijos ir Kazimiero sūnus buvo Leonas Stanislovas Kaunackis (g. 1831-11-21 Aleksandrijos k. - m. 1909), buvo gydytojas. Kiti sūnūs buvo: Ipolitas Mykolas, Aleksandras. Leonas Kaunackis vedė iš Truikinių kaimo kilusią Ceciliją Knipavičiūtę (dar rašoma - Kniuipaitė, m. 1891). Jiedu susilaukė šių vaikų:
  • Ferdinandas Kaunackis (g. 1861-05-30), gydytojas. 1908-08-09 vedė Reginą Gecevičiutę. Jų vaikai:
    • Raimondas Kaunackis (g. 1909)
    • Aldona Kaunackytė (g. 1910)
    • Regina Kaunackytė (g. 1913)
    • Napoleonas Kaunackis (g. 1914)
  • Boleslovas Kaunackis (g. 1864-01-03), gydytojas
  • Platonas Kaunackis (g. 1865-07-17 - m. 1919-12-19), gydytojas. Kitus begydydamas užsikrėtė karštine ir mirė. Palaidotas Beržoro kapinėse.
  • Kalikstas Kaunackis (g. 1868-05-29 - m. 1869-01-13)
  • Valerijonas Kaunackis, Lenkijoje baigė Puslavų žemės ūkio institutą ir įgijo miškininko diplomą.
  • Bronislava Kaunackytė. Ji 1892-01-07 ištekėjo už Felikso Dambrausko.
• 3. Ona Daukantaitė (g. 1796 m.). Apie 1815 m. ištekėjo už Juozapo Prušinsko.
• 4. Kotryna Daukantaitė (g. 1802-05-12).
• 5. Konstancija Daukantaitė(g. 1804-01-16)
• 6. Aleksandras Daukantas (g. 1805-05-17 - m. 1841-10-05). Baigė Vilniaus medicinos chirurgijos akademiją
• 7. Dar viena duktė, kurios gimimo metais ir vardas lieka nežinomi.

Šaltiniai

• Šverebas P. Bugenių plytinė // Gimtinė. - 1996. - Nr. 1.
• Vyšniauskas J. Dvaras prie Aleksandrijos. Kaunackiai - garbinga Simono Daukanto giminės šaka. - Klaipėda, 2009. - 224 p. ISBN 978-609-404-052-8.