Avalynės fabrikas
|
Straipsnis šiuo metu rašomas. |
AVALYNĖS FABRIKAS, Mažeikių avalynės fabrikas, įmonė, veikusi 1945-1992 m. Mažeikiuose.
1913 m. Mažeikiuose Anastasija Petrauskienė atidarė avalynės dirbtuves. Tai buvo pirmosios tokios pobūdžio dirbtuvės Mažeikiuose. Savininkė pakvietė joje dirbti tris iki tol dirbusius pavienius batsiuvius. Tačiau 1914 m. Pirmasis pasaulinis karas nutraukė šios dirbtuvės veiklą. 1919 m. A. Petrauskienė vėl ryžosi kurti avalynės dirbtuves Laisvės g. 11. Mieste pamažu atsirado nemažai avalynės dirbtuvių ir batų parduotuvių. 1940 m. gruodžio mėn. Mažeikių batsiuviai susibūrė į batų artelę, kuri įsikūrė Birutės gatvėje, Jono Varno name. Artelės valdybos pirmininku išrinktas Pranas Meinys. Batų artelėje dirbo apie 80 batsiuvių. Visi batsiuviai pagal turimą kvalifikaciją buvo suskirstyti į keturias brigadas. Pirmoji brigada, į kurią įėjo tik pradedantieji dirbti, dirbo avalynės remonto darbus. Kitos trys brigados galėjo dirbti ir naują avalynę. Karo metais darbai sulėtėjo.
1945 m. Mažeikiuose, Laižuvos g. Nr.2, įkurtas avalynės fabrikas „Tėvynės karas". Direktoriumi paskirtas Fortunatas Pronckus. Ši data laikoma fabriko įkūrimo pradžia. Nuo 1955 m. birželio mėn. perdavus fabriką Pramkombinatui prasidėjo gamybos stagnacijos laikotarpis. Fabrikas buvo reorganizuotas į avalynės cechą. 1960 m. reorganizavus Vietinę ir kuro pramonės ministeriją avalynės fabrikas perėjo Lietuvos liaudies ūkio tarybos odos ir avalynės valdžios žinion. Nuo to laikotarpio prasidėjo gamybinis pakilimas - įmonė tapo pirmaujanti rajone. Kasmet didėjo produkcijos gamyba ir darbininkų skaičius. 1965 m. dirbo 198 žmonės, pagaminta 385 t. porų avalynės. Fabriko gaminiai turėjo didelę paklausą. 98 proc. produkcijos buvo pirmarūšė.
1963 m. vasario mėn. Mažeikių linų fabrikas gavo buvusias Daubarių plytinės patalpas, o avalynės fabrikui buvo paskirtos linų fabriko patalpos. 1964 m. liepos mėn. avalyninkai pradėjo keltis į naujas patalpas. Buvo remontuojami garo katilai, gatavos produkcijos sandėlys, pastatyti nauji įrengimai, padidėjo jaunų specialistų gretos.
1972 m. sumažėjus produkcijos realizacijai, prasidėjo fabriko smukimas. Fabrike dirbo apie 80 proc. moterų, todėl buvo išrinkta moterų taryba.
Nuo 1974 m. gegužės 22 d. Mažeikių avalynės fabrikas tapo gamybinio susivienijimo „Elnias" filialu. 1975 m. fabriko kolektyvas pagamino 795,9 t. porų avalynės. Didelį dėmėsį kolektyvas skyrė moteriškos avalynės asortimento atnaujinimui.
1980 m. fabrike dirbo 546 žmonės, per metus iš viso pagaminta 986 tūkst. porų avalynės (didžiausia gamybos apimtis fabriko istorijoje). Naudojamos naujos medžiagos: skeltinė - veliūras, dekoratyvinė forma, gautos naujos mašinos: dviejų adatų siuvimo mašinos, aplikacijos presai, nauja viršdalių gradiravimo mašina ir t.t.
1989 m. fabrikas periskėlė į naujas patalpas Gamyklos g. 33. Dirbo dviem pamainom. Gamybiniame bare buvo išdėstyti trys konvejeriai. Gaminama vyriška, vaikiška ir moteriška avalynė. Fabrikui atsijungus nuo susivienijimo „Elnias", jis vėl tapo Mažeikių valstybiniu avalynės fabriku. 1992 m. fabrikui buvo suteiktas „Žemuvos" vardas". Tais metais fabrikas buvo privatizuotas.
1991-01-14 įsikūrė UAB „Beržas", kurio savininkai buvo Šeirių šeima. Po metų, 1992-01-18 buvo registruota ir A.V. Šeirienės individualioji įmonė „Mažeikių Rama". Privatizavus Avalynės fabriką, vietoj jo įmonių rejestre 1993-10-29 atsirado AB „Angesta" pavadinimas. Šios įmonės, kurioje dirbo apie 600 žmonių, savininku tapo Šeirių sūnus. Visas tris įmones siejo glaudūs ryšiai.
1998-07-15 „Angestai" buvo iškelta bankroto byla. Tų pačių metų liepos mėn. Šeiriai įsteigė UAB „Mažeikių Rama". Jai vadovavo S. Šeirys. Dirbo 56 žmonės. Gamino vyrišką, vaikišką ir kambarinę avalynę. Įmonė gyvavo neilgai, 1999-10-28 įmonei iškelta bankroto byla; lapkričio mėnesį bankrotavo ir „Beržas".
Meno saviveikla
1949 m. sausio 5 d. Avalynės fabrike susibūrė dramos mėgėjų ratelis, kurio pirmieji nariai buvo Matilda Česnauskienė, Zofija Rimkutė, Adelė Končiūtė, vadovas Vytautas Peisokas. Jau kovo mėn. agitpunkto patalpose Laižuvos gatvėje vaidintojai suvaidino Vytauto Peisoko vieno veiksmo komediją „Geroji tarnaitė". Be dramos mėgėjų scenoje pasirodė ir daininkai, tarp jų ir saviveiklos entuziastė fabriko direktorė Janina Švarcienė. 1950 m. saviveiklininkų padvigubėjo, suburtas estraduinis ansamblis. Saviveikininkai koncertavo miesto kultūros namuose, „Tarybinės vienybės" kolūkyje ir kitose vietose. Aktyviausi saviveiklininkai buvo Klemas Stelingis, Stasys Lekačiauskas ir kt. 1955 m. suburtas choras, kuriam vadovavo Mažeikių muzikos mokyklos direktorius Edmundas Sačka. 1957 m. fabriko saviveiklininkai koncertavo šefuojamame Geidžių kolūkyje, 1958 m. pasirodė rajono žemės ūkio darbuotojų šventiniame karnavale „Batuotas katinas" ir premijuoti rajono vykdomojo komiteto premija.
Vėliau fabriko meno saviveiklininkai persikėlė į naujas patalpas, kuriose buvo repeticijų ir koncertų salė. Jie buvo suburti partinės organizacijos sekretorės V. Skorodumovos iniciatyva. Pradėjo repetuoti estradinis ansamblis (vad. laima Vežikauskienė), šokių ratelis, kaimo kapela. 1967 m. suburtas choras (30 dalyvių). 1973 m. rajono apžiūroje moterų vokalinis ansamblis laimėjo I-ą, vyrų vokalinis ansamblis - II-ą, šokių kolektyvas - III-ą vietą. Rajono meno saviveiklos šventėje dalyvavo pagyvenusių žmonių ir merginų rateliai. Buvo surengtos išvykos į „Ždanovo", „Pergalės", „Pažangos" kolūkius. Fabriko saviveiklininkams vadovavo Mažeikių muzikos mokyklos mokytojas Mamertas Panavas. Veikliausi saviveiklininkai - Leonas Giniotis, Rozma Giniotienė, Anicetas Žibikas, Rozina Steponavičiūtė, Julija Driaučiūnaitė ir kiti. Tais pačiais metais repeticijų salė buvo atimta, užgriozdinta brokine avalyne, todėl pasunkėjo saviveiklininkų veikla. Tik 1976 m. suburta kaimo kapela, moterų ansamblis, vyrų vokalinis duetas, agitmeninė brigada (vad. Cenė Panavienė). 1977 m. buvo surengta fabriko gamybinių kolektyvų ir administracijos vakaronių apžiūra. 1978 m. be anksčiau veikiančių kolektyvų įkurtas merginų šokių ratelis (vad. Genė Panavienė). Šokėjos sėkmingai pasirodė Mažeikiuose įvykusioje „Žemaičių dūdų-78" šventėje.
Kaimo kapela, moterų vokalinis ansamblis, agitmeninė brigada buvo reprezentaciniai avalynės fabriko meno saviveiklos kolektyvai. Aktyviausi saviveiklininkai - Eugenijus Butkus, Alvyra Plusčiauskaitė, Vladas Vilkauskas, Julija Mikalauskienė, Rozina Steponavičiūtė ir kt.
Direktoriai
- Fortunatas Pronckus, 1945-? m.
- Vytautas Natka, 1960-1969 m.
- Antanas Čekanauskas, 1969-1973 m.
- Anicetas Žibikas, 1973-1975 m.
- Valentina Skorodumova, 1975-1992 m. Šioje įmonėje dirbo nuo 1954 m. Buvo „Garbės ženklo" ordininkė, baigusi Maskvos lengvosios pramonės technikumą.
- Bronius Gedvilas, 1992