Aleksandras Sakas
SAKAS ALEKSANDRAS (g. 1908-12-21 Lūšėje – m. 1998-03-17 Klaipėdoje; palaidotas Palangoje), kultūros ir visuomenės veikėjas, politinis kalinys ir tremtinys.
Gimė dabartinio Mažeikių rajono Lūšės kaime geležinkelio apeivio daugiavaikėje šeimoje. 1912 m. šeima persikėlė į Papilės miestelį. Prasidėjus pirmajam pasauliniam karui, pasitraukė į Rusiją, Caricyną. 1918 m. grįžo į Lietuvą, į Papilę.
Nuo vienuolikos metų Aleksandras tarnavo pas ūkininkus. Baigęs Papilės 2-ąją pradžios mokyklą, dirbo įvairius samdomus darbus, kurį laiką – valsčiaus raštininko padėjėju. Dalyvavo pavasarininkų ir skautų veikloje.
1927 m. įstojo į pranciškonų vienuolyną Kretingoje.
1931 m. apsigyveno Kaune, kur lankė suaugusiųjų gimnaziją. Tuo metu įsijungė į Kauno ateitininkų veiklą, 1931 – 1933 metais buvo gimnazijos ateitininkų sąjungos pirmininku. Nuo 1934 iki 1939 metų su pertrauka mokėsi Telšių ir Kauno kunigų seminarijose. Baigė 4 kursus, bet kunigu netapo.
1936 – 1937 ir 1939 – 1940 metais dirbo laikraščio „Darbininkas” techniniu redaktoriumi (atsakingasis redaktorius prof. Pr. Dovydaitis). Tuo metu buvo Lietuvos krikščionių darbininkų sąjungos nariu, dalyvavo darbininkų švietėjiškoje veikloje.
Nuo 1940 m. mokėsi Dotnuvos žemės ūkio akademijoje, studijavo agronomiją. 1941 m. rugsėjį Kaune įsitraukė į rezistencinį sąjūdį, tapo LAF (Lietuvių aktyvistų fronto) štabo Kaune organizacinio sektoriaus viršininko padėjėju, tačiau po kelių dienų (1941.09.22) naciai LAF veiklą nutraukė. Tuomet tęsė mokslus atnaujinusioje savo veiklą Dotnuvos žemės ūkio akademijoje.
1943 m. pradėjo leisti ir redaguoti antifašistinį pogrindinį leidinį „Lietuvos Judas”, kuriame viešumon buvo iškeliami parsidavėliai, talkinusieji okupantams, platino antinacinio pasipriešinimo sąjūdžio „Lietuvių frontas” leistą pogrindinę spaudą.
Sovietams grįžus, 1945 m. buvo suimtas, tardytas ir kankintas. Be teismo išgabentas etapu į Vorkutos lagerius. 1948 m. kaip “ypatingai pavojingas valstybinis nusikaltėlis” perkeltas į ypatingąjį Rečnoj lagerį. Šitame griežto režimo lageryje išbuvo iki kalinimo pabaigos, dirbdamas po žeme Vorkutos 6-oje šachtoje.
1950 m. birželį etapu išsiųstas neterminuotai tremčiai į Krasnojarsko kraštą. Tais pačiais metais iš Lietuvos į Sibirą atvyko ir jo žmona su sūnumi.
Po Stalino mirties šeima grįžo į Lietuvą. Apsigyveno Kelmės raj., Kražiuose, kur Aleksandras dirbo kolūkio agronomu. Čia susilaukė dar dviejų sūnų. 1959 m. persikėlė Klaipėdon.
Atgimimo laikais aktyviai įsijungė į Klaipėdos tremtinių klubo veiklą. Kalbėjo pirmuose masiniuose Sąjūdžio mitinguose Klaipėdoje, skelbė atsiminimus periodinėje spaudoje. 1990 m. lankėsi JAV. Buvo susilaukęs ir Lietuvos spaudos dėmesio kaip „Lietuvos Judo” redaktorius.
Šaltiniai
- Ateitininkai komunistų ir nacių kankiniai. - Cicero (JAV). - 1991.
- Papilė. - Vilnius: Versmė. - 2006. - D. II-III.
- Už tautą kovojęs plunksna // XXI amžius. - 2008. - Nr. 96 (1689), ”[1]