Virvytė: Skirtumas tarp puslapio versijų
| 19 eilutė: | 19 eilutė: | ||
Vidurupyje upę kerta Šiaulių—Kretingos geležinkelis. | Vidurupyje upę kerta Šiaulių—Kretingos geležinkelis. | ||
Virvytė minima 1545 m. liepos 27 d. Livonijos ordino magistro Hermano Hasenkampo paskirtų įgaliotinių Livonijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sienų patikros ataskaitoje <ref>[http://www.if.vu.lt/files/LIS%20serveris/LietuvosIstorijosStudijosNo27.pdf]</ref>. | |||
== Intakai == | == Intakai == | ||
| 29 eilutė: | 31 eilutė: | ||
== Gamtos, istorijos paveldas == | == Gamtos, istorijos paveldas == | ||
{{reflist}} | |||
<small> | <small> | ||
* Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. — Vilnius, 1971. — T. 3. — P. 795—796. | * Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. — Vilnius, 1971. — T. 3. — P. 795—796. | ||
20:49, 28 liepos 2012 versija
| Virvytė | |||
| |||
| Informacija | |||
| Ilgis: | 131 km | ||
|---|---|---|---|
| Nuolydis nuo ištakų iki žiočių: | vid. 85 cm/km m | ||
| Vandens debitas: | ties Tryškiais (36 km nuo žiočių): maks. 121, vid. 9,34, min. vasarą 0,11, min. žiemą 0,29; vid. debitas žiotyse 9,38 m³/s | ||
| Baseino plotas: | 1144 km² | ||
| Ištakos: | Šilalės raj. | ||
| Žiotys: | Venta | ||
| Kodas: | 30010740 | ||
VIRVYTĖ, Virvyčia, upė, Ventos kairysis intakas.
Prasideda Ežero pelkėje, 3 km į rytus nuo Laukuvos (Šilalės rj.). Teka į šiaurę ir šiaurės rytus per Paršežerio ež., Paršežerio, Sietuvos pelkes (Šilalės rj.), Lūksto ež., Debesno pelkę, Varnius, Degėsių-Vartuvos pelkę, Biržulio ež., Pabiržulio pelkę, Tryškius (Telšių rj.). Nuo versmių iki Paršežerio vadinama Upstu, tarp Paršežerio ir Lūksto — Sietuvomis, toliau iki Biržulio — Varnele. Įteka į Ventą 224 km nuo jos žiočių, 2 km į pietryčius nuo Viekšnių.
Vagos plotis aukštupyje ir vidurupyje 4—12 m, žemupyje iki 30 m. Gylis 0,5—1 m. Srovės greitis aukštupyje 0,2—0,4 m/s, vidurupyje ir žemupyje 0,5—0,9 m/s. Slėnio plotis aukštupyje 50—60, žemupyje iki 800 m. Pavasarį (III—V mėn.) upe nuteka 39 %, vasarą (VI—VIII mėn.) 10 %, rudenį (IX—XI mėn.) 22 %, žiemą (XII—II mėn.) 29 % viso metinio vandens kiekio. Pavasario potvynio metu vanduo aukštupyje pakyla iki 1 m, vidurupyje ir žemupyje iki 3 m virš vasaros vandens lygio ir apsemia salpą 0,4—1 m vandens sluoksniu. Vasaros liūtys pakelia vandens lygį nuo 0,7— 0,8 m aukštupyje iki 1,3—1,7 m žemupyje. Labai sausomis vasaromis vanduo nusenka 0,3—0,4 m žemiau vidutinio vasaros vandens lygio. Žiemą vandens režimas nepastovus; per atlydžius vandens lygis pakyla 1—2 m.
Vidurupyje upę kerta Šiaulių—Kretingos geležinkelis.
Virvytė minima 1545 m. liepos 27 d. Livonijos ordino magistro Hermano Hasenkampo paskirtų įgaliotinių Livonijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sienų patikros ataskaitoje [1].
Intakai
- Dešinieji: 94,6 km - Druja, 60,5 km - Vaidys, 49,6 km - Upyna, 32,5 km - Tryškys.
- Kairieji: 96,6 km - Sengovija, 92,5 km - Rešketa, 90,2 km - Skaryčia, 75,6 km - Ringys, 45,0 km - Patekla, 41,2 km - Valkas, 33,9 km - Juodupis, 27,4 km - Degupis, 14,5 km - Lūžupis, 13,9 km - Būgenis, 10,9 km - Trimėsėdis.
Hidrostatiniai
Prie Virvytės yra 4 hidroelektrinės ir 8 vandens malūnai.
Gamtos, istorijos paveldas
Šaltiniai
- Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. — Vilnius, 1971. — T. 3. — P. 795—796.