Viekšniai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search

Viekšniai (žiūrėti kodą)

21:53, 21 liepos 2015 versija

2 179 pridėti baitai ,  21:53, 21 liepos 2015
nėra keitimo aprašymo
 
(nerodoma 18 tarpinių versijų, sukurtų 4 naudotojų)
24 eilutė: 24 eilutė:


== Gyventojai ==
== Gyventojai ==
Gyventojų skaičius: 1528 m. - 33 bajorų šeimos, 1859 m. - 68 ūkiai, 469 gyv., 1897 m. - 2951 gyv.<ref>Kviklys B. Mūsų Lietuva. - 2-oji (fotogr.) laida. - V., 1992. - T. 4. - P. 426 - 434.</ref>, 1923 m. - 413 ūkių, 2024 gyv. (841 vyr., 1183 mot.)<ref> Lietuvos apgyventos vietos: Pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. - K., 1925. - 738 p. - P. 152.</ref>, 1935 m. - 2236 gyv., 1939 m. - 2492, 1959 m. - 2734 gyv. <ref>Viekšniai // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. - V., 1971. - T. 3. - P. 738 - 739.</ref>.  
Gyventojų skaičius: 1528 m. - 33 bajorų šeimos, 1859 m. - 68 ūkiai, 469 gyv., 1897 m. - 2951 gyv.<ref>Kviklys B. Mūsų Lietuva. - 2-oji (fotogr.) laida. - V., 1992. - T. 4. - P. 426 - 434.</ref>, 1909 m.- 6017 gyv. <ref>Памятная книжка Ковенской губернии на 1910 г. - Ковна, 1909, стр. 18. </ref>,1923 m. - 413 ūkių, 2024 gyv. (841 vyr., 1183 mot.)<ref> Lietuvos apgyventos vietos: Pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. - K., 1925. - 738 p. - P. 152.</ref>, 1935 m. - 2236 gyv., 1939 m. - 2492, 1959 m. - 2734 gyv. <ref>Viekšniai // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. - V., 1971. - T. 3. - P. 738 - 739.</ref>.  


* 1865 m. gimė kunigas, publicistas, religinių raštų rengėjas, knygnešys [[Kasperavičius Julijonas|Julijonas Ipolitas Kasperavičius]].
* 1900-02-28 gimė Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris [[Mažeika Albinas|Albinas Mažeika]].
* 1900-02-28 gimė Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris [[Mažeika Albinas|Albinas Mažeika]].
* 1901-12-15 gimė Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris [[Riauka Martynas|Martynas Riauka]].
* 1901-12-15 gimė Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris [[Riauka Martynas|Martynas Riauka]].
35 eilutė: 36 eilutė:
XVI a. pabaigoje Viekšniuose jau buvo bažnyčia, kurią pasisavino evangelikai reformatai. Bažnyčiai 1626 m. dovanotas Milių kaimas. 1634 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. 1680 ir 1816 m. atnaujinta. 1841 m. patvirtintas inžinieriaus Keršteino mūrinės bažnyčios projektas. 1854 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Altoriai perkelti iš senosios. 1915 m. birželio 14 d. vokiečių artilerija bažnyčią padegė ir sugriovė. Klebono V. Jarulaičio rūpesčiu 1915 m. pastatyta laikina. Kunigas Valentinas Gudavičius su parapijiečiais bažnyčią 1921 m. atstatė. Atstatant stengtasi išsaugoti jos pirmykštę išvaizdą. Langai pasiaurinti, padaryti 2 nauji. 1939 m. spalio 23 d. bažnyčios bokšte kilo gaisras, nukrito varpai. Viekšnių bažnyčia kryžminio plano, vienabokštė, įrengti 5 altoriai. Šventorius aptvertas akmenų mūro tvora.
XVI a. pabaigoje Viekšniuose jau buvo bažnyčia, kurią pasisavino evangelikai reformatai. Bažnyčiai 1626 m. dovanotas Milių kaimas. 1634 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. 1680 ir 1816 m. atnaujinta. 1841 m. patvirtintas inžinieriaus Keršteino mūrinės bažnyčios projektas. 1854 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Altoriai perkelti iš senosios. 1915 m. birželio 14 d. vokiečių artilerija bažnyčią padegė ir sugriovė. Klebono V. Jarulaičio rūpesčiu 1915 m. pastatyta laikina. Kunigas Valentinas Gudavičius su parapijiečiais bažnyčią 1921 m. atstatė. Atstatant stengtasi išsaugoti jos pirmykštę išvaizdą. Langai pasiaurinti, padaryti 2 nauji. 1939 m. spalio 23 d. bažnyčios bokšte kilo gaisras, nukrito varpai. Viekšnių bažnyčia kryžminio plano, vienabokštė, įrengti 5 altoriai. Šventorius aptvertas akmenų mūro tvora.


Po 1863 metų sukilimo į Viekšnius ir jų apylinkes pradėjo keltis rusakalbiai stačiatikiai. Čia pradėta statyti cerkvė, kurios statybos darbus prižiūrėjo šventikas Vasilij Krukovskij. 1875 m. liepos 20 d. statyba buvo baigta ir cerkvės pašventinta. Jai suteiktas šventojo Stebukladario Sergiejaus Radoniešio vardas. Cerkvė buvo prailginto kryžiaus formos, viduje išdažyta geltona spalva, papuošta baltais piliastrais ir karnizais.
Po 1863 metų sukilimo į Viekšnius ir jų apylinkes pradėjo keltis rusakalbiai stačiatikiai. Čia pradėta statyti cerkvė, kurios statybos darbus prižiūrėjo šventikas Vasilij Krukovskij. 1875 m. liepos 20 d. statyba buvo baigta ir cerkvės pašventinta. Jai suteiktas šventojo Stebukladario Sergiejaus Radoniešio vardas. Cerkvė buvo prailginto kryžiaus formos, viduje išdažyta geltona spalva, papuošta baltais piliastrais ir karnizais. 1886 m. Viekšniuose kilo didžiulis gaisras. Ugnis pasiglemžė net 42 namus ir špitolę.


1905-12-08 Viekšniuose vyko mitingas <ref>Tyla A. 1905 metų revoliucija Lietuvos kaime. — Vilnius, 1968. — P. 94, 223, 244, 227.</ref>.  
1905 m. naktį iš spalio 3 į 4 d. miestelyje buvo išmėtyti atsišaukimai „Šalin caro valdžią", „Ko nori lietuviai socialdemokratai" <ref>Darbininkų balsas. - 1905. - Nr. 11-12. - P. 380-382.</ref>. 1905-12-08 Viekšniuose vyko mitingas <ref>Tyla A. 1905 metų revoliucija Lietuvos kaime. — Vilnius, 1968. — P. 94, 223, 244, 227.</ref>. 1914 m. sausio 26 d. Kauno ūkio komisijos agronomas Miliušis viekšniškiams skaitė paskaitą apie sodininkystę <ref>Bur. Ragutis. Paskaitos. Viekšniai // Viltis. - 1914. - Saus. 30(vasar. 12). - Nr. 24. - P. 2.</ref>. 1915 m. Viekšnius niokojo kilę du didei gaisrai. Balandžio 23 d. kilęs gaisras sudegino 120 namų, o antrasis įvyko gegužės mėnesį, kuris kilo rusų caro kariuomenės ir vokiečių armijos susišaudymo metu.


1937 m. miestelyje buvo 27 gatvės, kurių dauguma grįstos ir su cementinių plytų šaligatviais. Miesteliui apšviesti elektros energiją teikė Lesemo vandens malūnas. Be bažnyčios ir pradž. mokyklos yra: cerkvė, progimnazija, policijos įstaiga, pašto, telegrafo ir telefono įstaiga, girininkija, smulkaus kredito bankas, vaistinė. Miestelyje 57 mūriniai ir 740 medinių namų, 167 krautuvės, 5 restoranai, 5 arbatinės, 53 amatininkai, ypač daug audėjų, 26 įvairios dirbtuvės, iš jų 6 puodų dirbtuvės, saldainių dirbtuvė, dvi lentpiūvės, elektros stotis, dvi verpyklos su karšyklomis ir 2 velyklos<ref>Levitas J. Apie Viekšnius yra padavimas... // Verslas: Savaitinis lietuvių prekybininkų, pramonininkų ir amatininkų laikraštis. - 1937. - Nr. 29 - 30 (283 - 284). - Liep. 16. - VI metai. - P. 4.</ref>.  
1937 m. miestelyje buvo 27 gatvės, kurių dauguma grįstos ir su cementinių plytų šaligatviais. Miesteliui apšviesti elektros energiją teikė Lesemo vandens malūnas. Be bažnyčios ir pradž. mokyklos yra: cerkvė, progimnazija, policijos įstaiga, pašto, telegrafo ir telefono įstaiga, girininkija, smulkaus kredito bankas, vaistinė. Miestelyje 57 mūriniai ir 740 medinių namų, 167 krautuvės, 5 restoranai, 5 arbatinės, 53 amatininkai, ypač daug audėjų, 26 įvairios dirbtuvės, iš jų 6 puodų dirbtuvės, saldainių dirbtuvė, dvi lentpiūvės, elektros stotis, dvi verpyklos su karšyklomis ir 2 velyklos<ref>Levitas J. Apie Viekšnius yra padavimas... // Verslas: Savaitinis lietuvių prekybininkų, pramonininkų ir amatininkų laikraštis. - 1937. - Nr. 29 - 30 (283 - 284). - Liep. 16. - VI metai. - P. 4.</ref>.  


1999 m. liepos 6 d. [[Viekšnių bažnyčia|Viekšnių bažnyčioje]] buvo pašventinta miesto heraldika: vėliava ir [[Viekšnių herbas|herbas]]<ref>Sučylienė Janina. Viekšniškiai — darbštūs ir kūrybingi žmonės // Būdas žemaičių. — 2000. — Rugs. 29. </ref>.  
1999 m. liepos 6 d. [[Viekšnių bažnyčia|Viekšnių bažnyčioje]] buvo pašventinta miesto heraldika: vėliava ir [[Viekšnių herbas|herbas]]<ref>Sučylienė Janina. Viekšniškiai — darbštūs ir kūrybingi žmonės // Būdas žemaičių. — 2000. — Rugs. 29. </ref>.  
2013-07-06 Viekšniuose, Vytauto ir S. Daukanto gatvių sankryžoje, skverelyje, pašventinta ąžuolinė šv. Florijono skulptūra (pati skulptūra pastatyta 2012 m.). Skulptūros kūrimo idėja kilo žinomo tautodailinko, kalvio bei Mažeikių krašto kultūros premijos laureato Česlovo Pečetausko žmonai, viekšniškei Marijai Pečetauskienei, o idėją įgyvendinti padėjo  tautodailininkas Antanas Viskontas bei pats Č. Pečetauskas. Skverelį padėjo sutvarkyti vietos bendruomenių žmonės.


=== Viekšnių valsčius ===
=== Viekšnių valsčius ===
74 eilutė: 77 eilutė:
* [[Vilniaus Aušros Viekšnių skyrius|„Vilniaus Aušros" Viekšnių skyrius]]
* [[Vilniaus Aušros Viekšnių skyrius|„Vilniaus Aušros" Viekšnių skyrius]]


zTzucY  <a href="http://ostpjsndgari.com/">ostpjsndgari</a>, [url=http://hhvhmtppflot.com/]hhvhmtppflot[/url], [link=http://irwsyjbehdni.com/]irwsyjbehdni[/link], http://pdceewqkxafs.com/
== Literatūra ==
* Viekšniai : švietimo istorija [Mažeikių rajonas] / Povilas Šverebas, Kazys Misius. – Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2013 (Vilnius : VDA sp.). – 192, [2] p. : iliustr., faks., portr. – Santr. angl. – Tiražas [100] egz. – ISBN 978-609-447-101-8
* Leopoldas Rozga, Bronius Kerys. Viekšniai. - Utena, 2005. - 40 p. ISBN 9955-676-09-4.
* Wieksznie [Kartografija] / Kartographische Abtheilung d. Königl. Preuss. Landes-Aufnahme. - [Berlin]: Kartographische Abtheilung d. Königl. Preuss. Landes-Aufnahme, 1915. - 1 žml. lap.
 
{{reflist}}
<small>
* Viekšnių miestelio užstatymo planas, 1911 m. // Kauno apskrities archyvas: F. I-66, ap. 6, b. 392.
* Viekšnių parapijos planas, 1911 m. // Kauno apskrities archyvas: F. I-66, ap. 6, b. 391.
</small>
[[Kategorija: Viekšniai]]
Gauta iš „https://mke.lt/Specialus:MobileDiff/31620...45626“

Naršymo meniu