Viekšnių herbas
VIEKŠNIŲ HERBAS. Herbo mėlyname lauke auksinė karališka uždaroji karūna (vidus raudonas) virš trijų aštuoniakampių žvaigždžių: vienos sidabrinės viršuje, ir dviejų auksinių apačioje. Herbo etalono autorius - dailininkas Rolandas Rimkūnas.
2002 m. spalio 16 d. herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino dekretu Nr. 1946.
Istorija
Viekšnių miesto istorija ir heraldika tyrinėta mažai. Sprendžiant iš išlikusio Lietuvos valstybės istorijos archyve vėlyvo nuorašo, Viekšniams Magdeburgo teises 1725 m. spalio 25 d. suteikė Vabalninko ir Viekšnių seniūnas Martynas Leopoldas Ščiuka. Seniūno raštas labai lakoniškas. Jame bendrais bruožais apibūdinama savivaldos struktūra, teismas ir leidžiama miesto herbe ir antspaude naudoti „tris iškilusias kalvas”. Ščiukų giminės herbe auksiniame skyde ant trijų žalių kalvų vaizduojamas įsmeigtas sidabrinis grėblys, galima spėti, kad trys kalvos buvo paimtos iš seniūno heraldikos. Jos pavaizduotos be grėblio, matyt, tam, kad miesto herbas skirtųsi nuo bajoriškojo herbo.
Kitą privilegiją Viekšnių miestiečiai gavo Ketverių metų seimo pabaigoje, 1792 m. gegužės 15 d., kai Žemaitijoje jau šeimininkavo Targovicos konfederatai. Privilegijos pergamentinis originalas buvo išvežtas į Sankt Peterburgą ir dabar saugomas Rusijos Mokslų Akademijos Istorijos instituto (Sankt Peterburgo skyriaus) archyve. Iš jo aiškėja, kad XVIII a. pabaigoje valdovas Stanislovas Augustas miestui suteikė kitą herbą: „mėlyname lauke tris žvaigždes, vieną sidabrinę ir dvi auksines, virš kurių uždėta karūna”. Viekšnių herbe buvo nupieštos aštuoniakampės žvaigždės, viena viršuje, dvi apačioje, ir virš jų auksinė karališka penkių lankų uždara karūna su purpurine kepure viduje.
Šaltiniai
- Rimša E. Mažeikių ir aplinkinių rajonų miestų heraldika // Mažeikiai: Praeitis, dabartis ir perspektyvos: Konferencijos, įvykusios 1996 m. kovo 2—3 d., medžiaga. — Klaipėda, 1997. — 160 p. — P. 88—111.
- Jonikienė Roma. Užginčijo Viekšnių herbą // Vienybė. — 1998. — Rugpj. 20: ir herbo piešiniai.