19 695
pakeitimai
Viekšnių gimnazija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
→Istorija
| 164 eilutė: | 164 eilutė: | ||
Viekšniškiams tokia valdinė mokykla nepatiko ir jie nenoriai leisdavo savo vaikus į šią mokyklą. Daugiausiai mokydavosi berniukai, nes pramokusiems rusiškai jaunuoliams būdavo lengviau tarnauti kariuomenėje. Mergaičių mokydavosi vos viena kita ir ne kiekvienais mokslo metais. Įvairiais metais mokinių skaičius svyravo nuo 60 iki 130. Viekšnių valsčiaus atstovai pradėjo reikalauti, kad jų vaikams būtų dėstoma ir lietuvių kalba, tačiau ar šis reikalavimas buvo patenkintas, lieka neaišku. | Viekšniškiams tokia valdinė mokykla nepatiko ir jie nenoriai leisdavo savo vaikus į šią mokyklą. Daugiausiai mokydavosi berniukai, nes pramokusiems rusiškai jaunuoliams būdavo lengviau tarnauti kariuomenėje. Mergaičių mokydavosi vos viena kita ir ne kiekvienais mokslo metais. Įvairiais metais mokinių skaičius svyravo nuo 60 iki 130. Viekšnių valsčiaus atstovai pradėjo reikalauti, kad jų vaikams būtų dėstoma ir lietuvių kalba, tačiau ar šis reikalavimas buvo patenkintas, lieka neaišku. | ||
===Viekšnių (Aleksandrovsko-Viekšnių) valdinė pradinė mokykla (1905-1915 m.)=== | |||
1905 m. dėl Rusijos imperijoje kilusios revoliucijos Caro valdžia buvo priversta sušvelninti lietuvių ir kitų tautų priespaudą. Jau 1905 m. gegužės 1(14) d. caro pasirašytu potvarkiu dviklasėse Švietimo ministerijos mokyklose leista dėstyti ir lietuvių kalbą; rugsėjo 8 (21) d. Vilniaus švietimo apygardos potvarkiu mokymo įstaigose tikybą leista dėstyti ir lietuviškai; spalio 5 (18) d. panaikintas draudimas mokinimas mokykloje kalbėtis gimtąja kalba; lapkričio 24 (gruodžio 7) d. Vilniaus genetralgubernatoriaus nurodymu leista mokytojais skirti lietuvius katalikus ir įvesti lietuvių kalbos pamokas. Panaikinus šiuos ir kitus suvaržymus, valdinė mokykla tapo patrauklesnė lietuvių vaikams. Nuo 1905 m. Viekšnių valsčiaus išlaikomoje mokykloje įvestas mokytojo padėjėjo, arba jaunesniojo mokytojo, etatas. 1906 m. rudenį Viekšnių mokyklos vedėju paskirtas Nikolajus Morgalikas, 1902 m. baigęs Panevėžio mokytojų seminariją. 1906 pab. mokykloje buvo 130 mokinių, iš jų 92 katalikai, 31 stačiatkis ir 7 liuteronai. Stačiatikių tikybą dėstė dvasininkas Fiodoras Šipica, katalikų tikybos mokė kun. Pranas Vilūnas. Visus tris skyrius mokė tiktai vienas mokytojas N. Morgalikas. 1904 m. šią mokyklą baigė 7, 1905 ir 1906 m. - po 12 mokinių. Mokykla senokai nebuvo remontuota, todėl visiškai apšiurusi, klasėje šalta, baldai seni, nepatogūs. Atskirame name veikė mokinių bendrabutis, jame galėjo gyventi 15 berniukų. | |||
Pirmasis mokytojas buvo Molčanovas (miręs 1869 m., palaidotas Viekšnių stačiatikių kapinėse). Nuo 1876 m. dirbo Silvestras Karpyzovas, kuris buvo vienas geriausių Lietuvoje carinės mokyklos mokytojų. Po jo - Andrejus Adamovičius Poidenas (stačiatikis, buvo baigęs Panevėžio mokytojų seminariją), po to kelerius metus mokė Dovydas Meksas. 1906 m. jį pakeitė Nikolajus Margalikas, kuris dirbo iki I pasaul. karo. Su N. Margaliku dirbo ir lietuviai pedagogai: Kazys Bagsonas, Poderis, Petras Bimba (mokė antroje pradžios mokykloje, po I pasaulinio karo buvo Mažeikių vidurinės mokyklos vedėjas). | Pirmasis mokytojas buvo Molčanovas (miręs 1869 m., palaidotas Viekšnių stačiatikių kapinėse). Nuo 1876 m. dirbo Silvestras Karpyzovas, kuris buvo vienas geriausių Lietuvoje carinės mokyklos mokytojų. Po jo - Andrejus Adamovičius Poidenas (stačiatikis, buvo baigęs Panevėžio mokytojų seminariją), po to kelerius metus mokė Dovydas Meksas. 1906 m. jį pakeitė Nikolajus Margalikas, kuris dirbo iki I pasaul. karo. Su N. Margaliku dirbo ir lietuviai pedagogai: Kazys Bagsonas, Poderis, Petras Bimba (mokė antroje pradžios mokykloje, po I pasaulinio karo buvo Mažeikių vidurinės mokyklos vedėjas). | ||