Viekšnių gimnazija: Skirtumas tarp puslapio versijų

1819 m. mokinius mokė Antanas Butkevičius. Tuo metu buvo 6 mokiniai berniukai, iš jų 2 bajoraičiai. Mokiniai buvo mokomi skaityti lenkiškai, žemaitiškai ir lotyniškai, rašyti, aritmetikos pradmenų, katekizmo, lenkų kalbos gramatikos. Mokyklą išlaikė mokinių tėvai. Besimokantys vaikai kas savaitę mokytojui moka po 15 grašių. Klebonas mokytojui suteikė butą ir maistą, išnuomojo patalpas pamokoms. 1920 m. kovo mėn. mokykloje mokėsi 20 bajoraičių ir 50 valstiečių vaikų. 1820 m. rudenį mokytojavo Antanas Seleckis, 1821 m. vėl A. Butkevičius. Tuo metu mokykla neturėjo nei sklypo, nei jokios fundacijos, nei mokymui skirto pastato, tačiau klebonas [[Kasparas Bytautas]] rūpinosi parapijos jaunimo švietimu ir kasmet laikė parapinę mokyklą ir mokytoją išnuomotame name. Už tai 1820 m. gavo valdišką Vilniaus universiteto padėką. Mokiniai mokytis rinkosi tik žiemą, o pavasarį grįždavo namo padėti tėvams žemės ūkio darbuose. 1824 m. mokytoju dirbo Krizostomas Katauskas, 1826 m. - Kajetonas Legeckis, nuo 1827 m. - [[Juozapas Legeckis]]. Šis mokė katekizmo, rašyti, skaityti lenkiškai ir žemaitiškai, iš kiekvieno mokinio gaudavo po 24 sidabro kapeikas per mėnesį. 1828 m. pab. buvo patvirtinti nauji švietimo nuostatai, pagal kuriuos parapinės mokyklos pertvarkytos, jose įvestas privalomas rusų kalbos mokymas. Be to, 1833 m. pavasarį paskirtas Žemaitijos mokyklų prižiūrėtojas, o 1834 m. Žemaitijos mokyklų prižiūrėtojas Andriejus Zarankevičius lankėsi Viekšniuose. Jo ataskaitoje nurodyta, kad 1928-1834 m. buvo 248 mokiniai, išskyrus 1831 m. kai nebuvo mokoma dėl maišto. Mokykla veikia nuosave mokytojo J. Legeckio name, klasei skirtas gana nemažas ir švarus kambarys. Buvo dėstomas katekizmas, skaitymas lenkiškai, rusiškai ir žemaitiškai, aritmetika ir dailyraštis, o labiau prasilavinusiems mokiniams - ir geografija bei sodininkystė. Tuo metu mokykloje nebuvo mokymo knygų, priemonių, išskyrus geografijos žemėlapį. Buvo naudojami elementoriai ir maldaknygės