Viekšnių geležinkelio stotis
VIEKŠNIŲ GELEŽINKELIO STOTIS.
Pro stotį vyko prekiniai ir keleiviniai traukiniai, buvo keleivių laukiamoji salė ir kasa. Dabar likęs tik traukinių prasilenkimo kelias.
Istorija
1868 m. projektuojant geležinkelį, inžinieriai reikalavę iš Viekšnių gyventojų žydų 300 rb kyšio, už kurį žadėjo kelią nutiesti per miestelį, bet negavę jo stotį suplanavo už 3 km nuo jo centro[1]. 1905 m. stotis, be pagrindinio, turėjo 2,399 varsto kelių, iš kurių 0,668 varsto skirta prasilenkimui. Joje stovėjo medinis keleivių namas, prie jo buvo ledainė ir peronas. Dar vienas namas stovėjo tarp kelių. Peronai buvo aptverti 45,30 sieksnių ilgio tvora. Stotis buvo sujungta 4 telegrafo laidais, turėjo 1 telegrafo aparatą. Krovos darbams turėjo dvi dengtas platformas, du medinius pakhauzus ir dengtas vienerias svarstykles. Eismo ūkį sudarė 8 iešmai su kryžmėmis, 2 atramos, 2 dvigubos iešmininkų būdelės ir 2 semaforai. Ugniagesybos reikmėms buvo kilnojamsis siurblys, kopėčios, po 2 kirvius, kartis su kabliais ir statinės, 3 medinės rėčkos ir 4 kibirai.
Geležinkelininkams gyventi stovėjo du mediniai namai, apšildomi 11 krosnių. Geležinkelininkai naudojosi 2 šuliniais ir 3 papalvų duobėmis. Jų gyvenamuosius ir kitus pastatus juose 85,19 sieksnių ilgio tvoros.
1913 m. Viekšnių geležinkelio stotyje dirbo viršininkas, 3 jo padėjėjai, 5 iešmininkai, krovinių svėrėjas ir sargas[2].
Viršininkai
- Piotras Jakovlevas (1885-1889 m.),
- Aleksandras Tomkovičius (Tomkavičius) (nuo 1889 m.). Buvo katalikas ir iš netoli kilęs, dalyvavo 1863 m. sukilime, buvo kazokų ietimis sužeistas ir vos išgyvenęs.
- Stanislovas Pavlovičius (Paulavičius) (iki 1897 m.). Taip pat buvo katalikas.
- Michailas Gusevas (1897 m.),
- Sergejus Solovjovas (1898-1899 m.),
- Aleksandras Penikotas (1900-1901 m.),
- Vasilijus Gorbenka (1901-1902 m.),
- Ivanas Boreika (1902-1906 m.),
- Michailas Goželskis (1906-1913 m.),
- Petras Sauka (nuo 1913 m. iki kaizerinės Vokietijos okupacijos).
- Steponas Kačerauskas (1970-2002 m.)(1953 m. baigė Vilniaus geležinkelio technikos mokyklą ir penkiolika metų išdirbo Akmenės geležinkelio stotyje. Dirbo prekių priėmėju ir išdavėju, prekių kasininku)[3].
- Emilija Stancevičienė (2002 m. - )
Viekšnių geležinkelio stoties viršininku dar yra buvęs poetas ir vertėjas Stasys Petrulis (1875 - apie 1908 m.)[4].
Šaltiniai
- ↑ M. Biržiška. Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose. - Kaunas, 1938. - P. 76.
- ↑ Liubomiras Viktoras Žemaitis. Liepojos-Romnų geležinkelis 1869-1915 m. - Vilnius, 2005. - P. 264-266.
- ↑ Laima Raugalienė. Visą gyvenimą paskyrė geležinkeliui // Būdas žemaičių. - 2004. - vasar. 4. - Nr. 5(68).
- ↑ Tik faktai: Sukaktis // Vienybė. — 1995. — Lapkr. 4.