Viekšnių geležinkelio stotis: Skirtumas tarp puslapio versijų

1868 m. projektuojant geležinkelį, inžinieriai reikalavę iš Viekšnių gyventojų žydų 300 rb kyšio, už kurį žadėjo kelią nutiesti per miestelį, bet negavę jo stotį suplanavo už 3 km nuo jo centro<ref>M. Biržiška. Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose. - Kaunas, 1938. - P. 76.</ref>. 1905 m. stotis, be pagrindinio, turėjo 2,399 varsto kelių, iš kurių 0,668 varsto skirta prasilenkimui. Joje stovėjo medinis keleivių namas, prie jo buvo ledainė ir peronas. Dar vienas namas stovėjo tarp kelių. Peronai buvo aptverti 45,30 sieksnių ilgio tvora. Stotis buvo sujungta 4 telegrafo laidais, turėjo 1 telegrafo aparatą. Krovos darbams turėjo dvi dengtas platformas, du medinius pakhauzus ir dengtas vienerias svarstykles. Eismo ūkį sudarė 8 iešmai su kryžmėmis, 2 atramos, 2 dvigubos iešmininkų būdelės ir 2 semaforai. Ugniagesybos reikmėms buvo kilnojamsis siurblys, kopėčios, po 2 kirvius, kartis su kabliais ir statinės, 3 medinės rėčkos ir 4 kibirai.

Geležinkelininkams gyventi stovėjo du mediniai namai, apšildomi 11 krosnių. Geležinkelininkai naudojosi 2 šuliniais ir 3 paplavų duobėmis. Jų gyvenamuosius ir kitus pastatus juosė 85,19 sieksnių ilgio tvoros.  

1913 m. Viekšnių geležinkelio stotyje dirbo viršininkas, 3 jo padėjėjai, 5 iešmininkai, krovinių svėrėjas ir sargas<ref>Liubomiras Viktoras Žemaitis. Liepojos-Romnų geležinkelis 1869-1915 m. - Vilnius, 2005. - P. 264-266.</ref>.