19 695
pakeitimai
Viekšnių Šv. Sergijaus Radonežiečio cerkvė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
Viekšnių Šv. Sergijaus Radonežiečio cerkvė (žiūrėti kodą)
00:24, 27 liepos 2020 versija
, 00:24, 27 liepos 2020Atšauktas Timberhouse (Aptarimas | įnašas) keitimas (47184 versija)
S (Smulkus Keitimas) |
(Atšauktas Timberhouse (Aptarimas | įnašas) keitimas (47184 versija)) |
||
| 8 eilutė: | 8 eilutė: | ||
== Istorija == | == Istorija == | ||
Po 1863 m. sukilimo į Viekšnius ir jų apylinkes pradėjo keltis rusakalbiai stačiatikiai. Pirmoji laikina cerkvė įrengta | Po 1863 m. sukilimo į Viekšnius ir jų apylinkes pradėjo keltis rusakalbiai stačiatikiai. Pirmoji laikina cerkvė įrengta mediniame gyvenamajame name 1867 m. už Kauno stačiatikių Šv. Nikolajaus brolijos ir aukotojų lėšas. Ikona laikinai buvo pasiskolinta iš Panevėžyje dislokuotos carinės kariuomenės žygio cerkvės. Kiti kulto reikmenys pasiskolinti iš Šiaulių ir Telšių cerkvių. | ||
Liustracinė komisija iš valstybinės žemės paskyrė sklypą, o valstybės iždas apie 13 tūkstančių carinių rublių naujos mūrinės cerkvės statybai. Iki 1831 m. ši žemė priklausė kunigaikščiui Sapiegai. Dabartinio cerkvės šventoriaus vietoje buvo vaismedžių sodas. Rytinėje pusėje buvo mokytojo namas, pietinėje - pašto stotis ir savivaldybės pastatai. Aplink buvo įvairūs sandėliai ir pagalbinės patalpos. Statybos statybos darbus prižiūrėjo šventikas Vasilij Krukovskij. 1875 m. liepos 20 d. statyba buvo baigta ir cerkvė pašventinta. Jai suteiktas šventojo Stebukladario Sergijaus Radonežiečio vardas. Cerkvė buvo prailginto kryžiaus formos, viduje išdažyta geltona spalva, papuošta baltais piliastrais ir karnizais. Įrengtos trys krosnys. Altorius paauksuotas. Čia pritvirtintos keturios ikonos. Garbingoje vietoje pakabinta švento Petro ikona, pagaminta caro Aleksandro Aleksandrovičiaus užsakymu. Buvo dešimt langų su dekoratyvinėmis metalinėmis grotelėmis. Centrinėje dalyje - du apvalūs langai. Vienas kupolas dengtas balto metalo skarda, su dviem paauksuotais kryžiais. Virš centrinio įėjimo į cerkvę - dar vienas paauksuotas kryžius. Stogas dengtas skarda. | Liustracinė komisija iš valstybinės žemės paskyrė sklypą, o valstybės iždas apie 13 tūkstančių carinių rublių naujos mūrinės cerkvės statybai. Iki 1831 m. ši žemė priklausė kunigaikščiui Sapiegai. Dabartinio cerkvės šventoriaus vietoje buvo vaismedžių sodas. Rytinėje pusėje buvo mokytojo namas, pietinėje - pašto stotis ir savivaldybės pastatai. Aplink buvo įvairūs sandėliai ir pagalbinės patalpos. Statybos statybos darbus prižiūrėjo šventikas Vasilij Krukovskij. 1875 m. liepos 20 d. statyba buvo baigta ir cerkvė pašventinta. Jai suteiktas šventojo Stebukladario Sergijaus Radonežiečio vardas. Cerkvė buvo prailginto kryžiaus formos, viduje išdažyta geltona spalva, papuošta baltais piliastrais ir karnizais. Įrengtos trys krosnys. Altorius paauksuotas. Čia pritvirtintos keturios ikonos. Garbingoje vietoje pakabinta švento Petro ikona, pagaminta caro Aleksandro Aleksandrovičiaus užsakymu. Buvo dešimt langų su dekoratyvinėmis metalinėmis grotelėmis. Centrinėje dalyje - du apvalūs langai. Vienas kupolas dengtas balto metalo skarda, su dviem paauksuotais kryžiais. Virš centrinio įėjimo į cerkvę - dar vienas paauksuotas kryžius. Stogas dengtas skarda. | ||
| 28 eilutė: | 28 eilutė: | ||
Labai iškilmingai 1938 m. cerkvėje vyko šv.Sergijaus Radonežiečio atlaidai. Mat ši šventė sutapo su Rusijos krikšto 950-mečiu. Į šventorių ir cerkvę tikintieji ėjo pro gausiai vainikais, gėlėmis ir elektros lemputėmis papuoštą medinę arką. Po iškilmingų pamaldų gausi procesija su šv. Ikonomis, vėliavomis ir giesmėmis nuėjo prie Ventos. Buvo pašventintas vanduo. | Labai iškilmingai 1938 m. cerkvėje vyko šv.Sergijaus Radonežiečio atlaidai. Mat ši šventė sutapo su Rusijos krikšto 950-mečiu. Į šventorių ir cerkvę tikintieji ėjo pro gausiai vainikais, gėlėmis ir elektros lemputėmis papuoštą medinę arką. Po iškilmingų pamaldų gausi procesija su šv. Ikonomis, vėliavomis ir giesmėmis nuėjo prie Ventos. Buvo pašventintas vanduo. | ||
Karo metais (1940-1945-aisiais) cerkvės veikla apmirė. Sekmadieniais buvo laikomos mišios, nors šventiką A.Černaj tarybinė valdžia terorizavo. Po karo, 1946 m., šventiku pradėjo dirbti Nikandr Miuller. Nuniokotai cerkvei atstatyti parapijiečiai aukojo pinigus, dalį lėšų skyrė Lietuvos stačiatikių cerkvės vadovybė. | Karo metais (1940-1945-aisiais) cerkvės veikla apmirė. Sekmadieniais buvo laikomos mišios, nors šventiką A.Černaj tarybinė valdžia terorizavo. Po karo, 1946 m., šventiku pradėjo dirbti Nikandr Miuller. Nuniokotai cerkvei atstatyti parapijiečiai aukojo pinigus, dalį lėšų skyrė Lietuvos stačiatikių cerkvės vadovybė. | ||
== Šventikai == | == Šventikai == | ||
1867-1869 m. dirbo vienuolis Vosylius Tomkevičius, 1869-1872 m. šventikas Gabrielius Zosimovičius, 1872-1897 m. [[Batalinas Michailas|Michail Joanovič Batalin]], 1897-1899 m. Vladimiras Chirstačevskis, 1899-1903 m. Aleksandras Horbacevičius, 1903-1915 m. Fiodoras Šipica, 1920-1923 m. Michailas Pavlovičius, 1923-1930 m. Genadijus Romaniukas, 1930 m. - 1945 m.? [[Černaj Aleksandras|Aleksandras Černaj]], Simeoh Feovcevas, 1946 m. - Nikanoras Miuller, Aleksandr Stašenko (čia dirbo apie 30 metų). | 1867-1869 m. dirbo vienuolis Vosylius Tomkevičius, 1869-1872 m. šventikas Gabrielius Zosimovičius, 1872-1897 m. [[Batalinas Michailas|Michail Joanovič Batalin]], 1897-1899 m. Vladimiras Chirstačevskis, 1899-1903 m. Aleksandras Horbacevičius, 1903-1915 m. Fiodoras Šipica, 1920-1923 m. Michailas Pavlovičius, 1923-1930 m. Genadijus Romaniukas, 1930 m. - 1945 m.? [[Černaj Aleksandras|Aleksandras Černaj]], Simeoh Feovcevas, 1946 m. - Nikanoras Miuller, Aleksandr Stašenko (čia dirbo apie 30 metų). | ||