Venta: Skirtumas tarp puslapio versijų

==Baseino aprašymas ==

==Venta rajono teritorijoje==

Mažeikių rajono teritorijoje Venta savo vandenis plukdo iš pietryčių į šiaurės vakarus, t.y. nuo [[Uogiškiai|Uogiškių]] kaimo, esančio ties Akmenės rajono riba iki [[Griežė|Griežės]], kur, pasipildžiusi [[Vadakstis|Vadaksties]] ir [[Varduva|Varduvos]] vandenimis, teka Latvijos Respublikos teritorijoje.  

===Kaimai===

Kaimai: kair. k. - [[Paventė]], [[Lėlaičiai]], [[Meinoriai]], [[Voveriai]], [[Kruciai]], [[Daubariai]], [[Jautakiai]], [[Zastaučiai]], [[Pumpurai]], [[Kuodžiai]], [[Griežė]], deš. k. - [[Miliai]], [[Krakiai]], [[Naikiai]], [[Mažeikiai]], [[Kalnėnai]], [[Troškučiai]], [[Kurmaičiai]], [[Kušlėnai]], [[Kirkai]], [[Mantvydai]], [[Leckava]].

===Intakai===

===Kultūros paveldas===

Kultūros paveldas: kair. k. - Paventės senkapiai, vad. Milžinkapiais, Paventės kapinaitės, Meinorių kapinaitės ir Meinorių senkapiai, Krucių kaimo kapinaitės I ir II, Daubarių alkvietė, vad. Gojumi, Jautakių piliakalnis, vad. Pilies kalnu, Zastaučių kapinaitės, Zastaučių pilkapiai, Pumpurų kapinaitės, vad. Pilale, Kuodžių kalva, vad. Piliakalniu, Griežės latvių kapinaitės, Griežės piliakalnis; deš. k. - Milių plokštinis kapinynas, Milių kapinaitės, Krakių kapinaitės, Naikių senkapis, Naikių kapinaitės, Naikių piliakalnis, Mažeikių m. kapinės, Kalnėnų senkapiai III, IV, vad. Balsio kapeliais ir Rimkaus kapeliais, Kalnėnų kapinaitės I ir II, Troškučių kapinaitės, vad. Butos kapeliais, Mantvydų piliakalnis, vad. Pilale  

===Malūnai===

*[[Pauliankos malūnas|Pauliankos]] (Krakių)- 212,5 km nuo žiočių, stat. XIX a. vid., perstatytas 1926 m., rekonstruotas 1946 m., nuo VI deš. iki 1962 m. veikė apie 75 KW HE, nugriautas 1979 m.

*[[Krucių malūnas|Krucių]] (vad. “Aitvaras”) - prieš karą priklausė Rafaeliui Lačui, kurį jis 1925 m. nupirko savo sūnui Evaldui, nuo1946 m. malūnui vadovavo Antanas Čekauskas, nuo 1948 m. - jo žmona Bronė Čekauskienė, kurį laiką priklausė Mažeikių pramkombinatui, nuo 1956 iki 1963 m. - Elena Valatkaitė; 1979 m. visiškai uždarytas. Po to malūną nupirko V.Mačiulaitis ir pertvarkė į poilsiavietę;

*[[Jautakių malūnas|Jautakių]], arba Stulpino, veikė iki 1946 m., po karo įsteigta HE (1977 m. pertvarkytas į Kompresorių gamyklos poilsio bazę);  

*[[Kuodžių malūnas|Kuodžių malūno]] savininkas prieš II pasaulinį karą buvo Simas(?) Daukantas, sunyko apie 1941 m., truputį veikė kolūkio laikais.

===Tiltai, brastos ir kt.===

Tiltai: Naikių (Mažeikių aplinkkelis) - pastatytas 1992 m. Jį statė Telšių kelių tiesimo įmonė, vadovaujama Jono Striauko; Mažeikių-Tirkšlių (medinis past. 1906 m., rekonstruotas apie IX deš.); Mažeikių-Židikų(past. VII deš.); geležinkelio arba Pumpurų (past.1871 m., 1915 IV mėn. buvo susprogdintas, po to atstatytas).

Brastos: Girkontas (Naikių k.), Brastva (Troškučių k.).

Pakrantės: Dubijonė - apie 1 ha pelkėta vieta prie liuteronų kapinių; Gediškis - apie 5 ha plotas tarp Mažeikių-Tirkšlių plento ir buv. kelio į Lačo malūną; Uodega - apie 20 ha šienaujama pieva Kalnėnų k.; Valto vingis - 2 ha pieva Troškučių k.; Driežšaltinis - pelkėta vieta Voverių k.; Vingiuotakis - buvęs takelis Voverių k.; Palivarkas - apie 30 ha pieva Milių k.; Plačioji pieva buvo Voverių k.; Pavenčių keliukas - apie 2 km ilgio kelias Kalnėnų k.

===Karjerai===

Karjerai: Milių molio telkinys; Naikių žvyro telkinys. Naudingoji iškasena - žvyras, slūgsąs Ventos upės I-oje viršsalpinėje terasoje ; Naikių gėlavandenių holoceninių klinčių telkinys yra Ventos slėnyje ir sudarytas iš holoceno amžiaus pelkių šaltinių ir aliuvinių nuosėdų. Naudingąją iškaseną sudaro šviesiai pilkas klinčių tufas; Jautakių riedulynas - telkinio plotas apie 20 ha, geologinės atsargos sudaro apie 5 tūkst. kub.m., rieduliai iš magminės kilmės uolienų; Pumpurų molynas - šiaurinis telkinio pakraštys siekia geležinkelio tiltą. Jį sudaro Nemuno amžiaus limnoglacialinės ir glacialinės nuosėdos. Molis pilko atspalvio, kompaktiškas, riebus, plastiškas, apatinėje sluoksnio dalyje - juostuotas ir su klintinėmis konkrecijomis. Po moliu slūgso kompaktiškas moreninis priemolis su žvirgždo ir gargždo priemaiša; Leckavos žvyro telkinys; Griežės žvyro telkinys; Griežės molynas - molis juostuotas rausvai rudos spalvos. Viršutinėje sluoksnio dalyje molis su klintinėmis konkrecijomis. Venta - gana vandeninga upė. Tačiau jos maitinimo baseinai nėra dideli. Teka nelabai laidžiu gruntu. Sausmečiu nusenka, o polaidžių ir didesnių liūčių metu smarkiai patvinsta. Vagos plotis: aukštupyje 3-8 m, vidurupyje 30-50 m, žemupyje 100-150m; gylis atitinkamai 0,5-1,5 m, 1,5-2,5 m, 2-5 m. Mažeikių rajono teritorijoje Ventos šlaitai statesni (vidutinis aukštis 10-25 m): dešinysis šlaitas status, o kairysis lėkštas. Upės slėnis lygus, kai kur pelkėtas, apaugęs krūmais ir medžiais. Ties Mažeikių-Židikų tiltu slėnys atviras ir turi apie 400 m pločio. Dešinioji slėnio pusė lygi ir žema, ji siekia apie 300 m pločio, o kairioji - vos 100 m, bet žymiai aukštesnė ir baigiasi stačiu šlaitu. Pakrantėse yra šie didesni skardžiai(kalneliai): Butelio daubos (Milių k.), Lapurvė ir Valto kalnas (abu Kalnėnų k.),Raudonskardis (Kurmaičių k.), Kuilio kalnas (Miškėnų k.).