Užlieknės Šv. Marijos Magdalietės bažnyčia

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search

UŽLIEKNĖS ŠV. MARIJOS MAGDALIETĖS BAŽNYČIA yra Užlieknės kaime, 7,5 km į vakarus nuo Viekšnių, Šventupio (Ventos kair. intako) kairiajame krante. Bažnyčia medinė, nedidelė, stačiakampio plano, su vienu bokštu. Priklauso Mažeikių dekanatui. Aptarnauja klebonas kun. Stasys Toleikis. Anksčiau - Kęstutis Zybartas, dar anksčiau - g. kan. vicedek. Vincentas Gauronskis (Viekšniai).

Užlieknės Šv. Marijos Magdalietės bažnyčia, po gaisro
Užlieknės Šv. Marijos Magdalietės bažnyčia, 2006 m., prieš gaisrą
Uzliekne. MKE.jpg
Uzlieknes baznycia. MKE.jpg
Buv. Užlieknės koplyčios vieta prie Šventupio Užlieknės k.
Išlikęs kryžius buv. koplyčios vietoje

Iš pradžių Užlieknėje buvo koplyčia, kuriai 1784 m. paskelbti dveji metiniai atlaidai (gegužės 3 d. Šv. Kryžiaus Atradimo ir liepos 22 d. Marijos Magdalenos). 1807 m. kanauninkas Kasparas Bytautas (1769 - 1834-05-04/16) pastatė naują koplyčią, o 1857 m perstatyta; priklausė Viekšnių parapijai.

XX a. pr. begriūvančią koplyčią remontavo du Užlieknės k. ūkininkai, kai kurie gyventojai savo aukomis išpuošė vidų. Vietos vargonininkas Vaitkevičius iš ūkininkų surinktų pinigų Rygoje nupirko ir koplyčioje pastatė vargonus. Prieš 1914 m. altorių ir medžio raižinius padarė medžio darbų meistras Vincentas Juodeikis.

1933 m. (kitais duomenimis 1929 m.) vadovaujant Medžialenkės kaimo statybininkui P. Garaliui koplyčia užkelta ant apvalių rastų ir perkelta į kitą vietą, maždaug 300 m nuo buvusios vietos. 1931 m. Januškaitė bažnyčiai padovanojo 24 ha žemės. Koplyčia atnaujinta, joje įrengti 4 altoriai. Šventorius aptvertas medine tvora. Po Antrojo pasaulinio karo vadinama bažnyčia. Bažnyčios steigėjas ir rektorius – klebonas Stanislovas Ercius, po jo čia atkeltas kunigas Liaudanskis.

Pokario metais ir dabar bažnyčia nuolatinio kunigo neturi – aptarnaująs Viekšnių klebonas. Bažnyčios šventoriuje pastatytas medinis kryžius Lietuvos krikšto jubiliejui paminėti. Ant kryžiaus yra toks užrašas: 1387 – 1987 Lietuvos krikštui 600 m. Šventoriuje prie vartų stovi senas nedidelis metalinis kryžius įmontuotas į akmenį, statytas 1904 m. atgabentas kartu su bažnyčia iš senosios jos stovėjimo vietos. Panašus kryžius yra likęs ir senoje vietoje. Tebėra ir seni medžiai kadaise supę maldos namus.

Užlieknė nuo seno garsėja Marijos Magdalenos atlaidais. Į juos dar tarpukaryje suplaukdavo minios maldininkų. Bažnyčiai priklausė 24 ha ūkis su erdviais trobesiais ir stebuklingu šaltiniu Šventupio upelyje. Stebuklingasis vanduo dvasiškiui duodavo daug pelno.

Išlikęs klebonijos pastatas, kuris tarybiniais metais atnaujintas, apmūrytas (jame buvo biblioteka, felčerinis punktas, kirpykla). Dabar jame gyvena žmonės. Yra išlikusi alyvų alėja, vedanti iš bažnyčios į kleboniją, kuria vaikščiodavo kunigas. Netoli bažnyčios prie pagrindinio kelio buvusi špitolė. Joje gyveno davatkos, varpininkės, zakristijonas. Vėliau šiame pastate įsikūrė paštas ir kultūros namai, kurie 1997 m. perkelti į buvusį vaikų darželį. Buvusiame vaikų darželyje dar įsikūrusi biblioteka ir medicinos punktas. 2007 m. parapijos bendruomenė susigrąžino parapijos namus ir įteisino pastatą. 2012 m. pastatas renovuojamas, nes gautas finansavimas dalyvaujant Šiaurės vakarų Lietuvos vietos veiklos grupės „Vietos plėtros 2008-2014 m.m. strategijos" įgyvendinime ir pateikus paraišką. Renovacijos projektą sukūrė klebonas kun. Kęstutis Zybartas kartu su Viekšnių ir Užlieknės parapijų ekonominės tarybos vicepirmininku Vitaliu Lizdeniu. Numatyta įrengti bendruomenės veiklai patalpas, sekmadienio mokyklos patalpas bei nakvynės patalpas piligrimams.[1].

2007-03-04 bažnyčia apdegė. Sudegė stogas, vidaus perdangų dalis, stipriai apdegė viena siena ir bažnyčios bokštas. Ugnis sunaikino kairįjį šoninį altorių ir šalia jo kabojusį nežinomo autoriaus paveikslą, kuriame buvo vaizduojamas prisikėlęs Kristus.

Šalia bažnyčios, prie pušynėlio, yra veikiančios Užlieknės kapinės, aptvertos akmenų tvora. Jose palaidoti dvasininkai: Stanislovas Ercius (gim. data neįskaitoma – m. 1936-04-23) ir Kazimieras Vilkickas (1874-01-02 – 1943-10-24), gyvenęs ir kunigavęs Užlieknėje.

Kunigai

Kultūros paveldo objektai

1993-05-03 į Lietuvos Respublikos kultūros objektų registrą įrašyti šie Užlieknės bažnyčios objektai:

  • Du altoriai su paveikslais (D V4591);
  • Paveikslas „Nukryžiuotasis" (D V4592);
  • Paveikslas „Gerasis Jėzus" (D V4593);
  • Šviestuvas (D V4594).

Šaltiniai

  1. Gajutė Abelkienė. Parapijos namai tarnaus bendruomenei // Būdas žemaičių. - 2012. - Kovo 27. - Nr. 25. - P. 3.
  2. Žemaičių prietelius. - 1934. - Nr. 24.

  • Užlieknės bažnyčia // Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos rankraščių skyrius: F.322-1899.
  • Vienybė (Savaitinis laikraštis). - 1909. - Nr. 31. - Rugpj. 4(17). - P. 482.
  • N. J. [Navickas J.]. Viekšnių bažnyčios praeitis // Verslas: Savaitinis lietuvių prekybininkų, pramonininkų ir amatininkų laikraštis. - 1937. - Nr. 29 - 30 (283 - 284). - Liep. 16. - VI metai. - P. 3 - 4.
  • Biržiška M. Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose (Iš 1882 - 1901 m. atsiminimų, pasakojimų ir raštų). - K., 1938. - 380 p. - P. 80, 339.
  • Kviklys B. Mūsų Lietuva. - V., 1992. - 2 leid. -T. IV. - P. 434.
  • Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas. - V., 1993. - P. 366.
  • Čergelienė R. Liepsnojo bažnyčia // Lietuvos rytas. - 2007. - Nr. 52. - Kov. 5. - P. 6.
  • Viekšniai: istorija ir kultūra. Sud. Povilas Šverebas. Žemaičių praeitis, d. 16 - Vilnius, 2013. - 864 p. - P. 304-306. ISBN 978-609-447-096-7.

Nuorodos

  • Vikipedija, Užlieknės Šv. Marijos Magdalietės bažnyčia