19 696
pakeitimai
Tučiai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
nėra keitimo aprašymo
| (nerodoma 18 tarpinių versijų, sukurtų 2 naudotojų) | |||
| 8 eilutė: | 8 eilutė: | ||
koor = | | koor = | | ||
alt = | | alt = | | ||
plot = | | |||
|}} | |}} | ||
[[Vaizdas:Tuciu kapeliai.MKE.2006-08-20.jpg|thumb|right|260px|Tučių I kaimo kapeliai]] | |||
[[Vaizdas:Tuciai2.MKE.2008-07-17.jpg|thumb|right|260px|Tučių II kaimo kapeliai]] | |||
[[Vaizdas:TuciaiII.Koplytele.MKE..jpg|thumb|right|260px|Koplytėlė Tučių II kaime]] | |||
[[Vaizdas:TuciaiII.Koplytsulpis.MKE.2005.JPG|thumb|260px|right|Koplytstulpis Šiaulienės sodyboje Tučių II kaime, 2005 m.]] | |||
[[Vaizdas:Tuciai2.Gamtovaizdis.MKE.2008-07-17.jpg|thumb|right|260px|Gamtovaizdis Tučių II k.]] | |||
[[Vaizdas:Tučiai-2.jpg|thumb|right|260px|[[Juozas Kinduris]] su visu Tučių septynmetės mokyklos pedagogų kolektyvu]] | |||
[[Vaizdas:Tučiai-1 (1).jpg|thumb|right|260px|Mokytojai [[Juozas Kinduris]], J. Stonienė ir V. Bogužienė su moksleiviais, 1955-05-01]] | |||
'''TUČIAI''', kaimas [[Viekšnių seniūnija|Viekšnių seniūnijoje]], 9 km į pietus nuo [[Viekšniai|Viekšnių]]. Kaimas susideda iš kelių kaimų. Šiaurinė dalis, arčiau Viekšnių – '''Pirmieji Tučiai'''. Į pietus – '''Antrieji Tučiai'''. Dar toliau, į pietvakarius nuo Antrųjų Tučių, – '''Tretieji Tučiai''' ir '''Ketvirtieji Tučiai''' (Telšių rajone). XIX amžiuje Viekšnių valsčiuje buvo 4 Tučių kaimai ir 4 Tučių dvarai. Vėliau – 2 Tučių kaimai, Tučių dvaras ir Tučių palivarkas. | '''TUČIAI''', kaimas [[Viekšnių seniūnija|Viekšnių seniūnijoje]], 9 km į pietus nuo [[Viekšniai|Viekšnių]]. Kaimas susideda iš kelių kaimų. Šiaurinė dalis, arčiau Viekšnių – '''Pirmieji Tučiai'''. Į pietus – '''Antrieji Tučiai'''. Dar toliau, į pietvakarius nuo Antrųjų Tučių, – '''Tretieji Tučiai''' ir '''Ketvirtieji Tučiai''' (Telšių rajone). XIX amžiuje Viekšnių valsčiuje buvo 4 Tučių kaimai ir 4 Tučių dvarai. Vėliau – 2 Tučių kaimai, Tučių dvaras ir Tučių palivarkas. | ||
| 19 eilutė: | 27 eilutė: | ||
* 1896-01-01 Tučių I k. gimė Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris [[Gricius Juozas|Juozas Gricius]]; | * 1896-01-01 Tučių I k. gimė Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris [[Gricius Juozas|Juozas Gricius]]; | ||
* 1896-09-28 gimė Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris [[Lukošius Vacius|Vacius Lukošius]]; | * 1896-09-28 gimė Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris [[Lukošius Vacius|Vacius Lukošius]]; | ||
* 1937 m. Ketvirtųjų Tučių kaimo dvare gimė nusipelniusi artistė Gražina Balandytė-Čygienė, 1995 m. apdovanota DLK Gedimino III laipsnio ordinu. | * 1906 m. Tučių I k. gimė vienuolis pranciškonas brolis [[Morkūnas Kazimieras|Kajetonas Morkūnas]]. | ||
* 1937 m. Ketvirtųjų Tučių kaimo dvare gimė nusipelniusi artistė [[Balandytė Gražina|Gražina Balandytė-Čygienė]], 1995 m. apdovanota DLK Gedimino III laipsnio ordinu. | |||
* 1955-07-06 Tučių I k. gimė [[Šarūnas Kinduris]], gydytojas kardiologas, LSMU profesorius. | |||
* 1970 m. Tučių k. gimė EŽTT teisėja [[Jočienė Danutė|Danutė Jočienė]]. | * 1970 m. Tučių k. gimė EŽTT teisėja [[Jočienė Danutė|Danutė Jočienė]]. | ||
| 25 eilutė: | 35 eilutė: | ||
== Istorinės žinios == | == Istorinės žinios == | ||
Pagal tarpukario Lietuvos administracinį padalinimą Tučių kaimas priklausė Mažeikių apskr. Viekšnių valsčiui, vėliau jis buvo priskirtas Akmenės r. Kairiškių apylinkei, o nuo 2001 m. Viekšnių seniūnijai. | Pagal tarpukario Lietuvos administracinį padalinimą Tučių kaimas priklausė Mažeikių apskr. Viekšnių valsčiui, vėliau jis buvo priskirtas Akmenės r. Kairiškių apylinkei, o nuo 2001 m. Viekšnių seniūnijai. | ||
| 53 eilutė: | 58 eilutė: | ||
== Mokykla == | == Mokykla == | ||
Tučių pradžios mokykla buvo dviejų komplektų, kurių vienas veikė Tučių I-jų kaime, o antras - Tučių II kaime, dvare. Tučių II-jų pradž. mokykla buvo įsteigta 1921 m., bet dėl blogos materialinės padėties, po dviejų gyvavimo mėnesių buvo uždaryta. Vėliau pradėjo veikti nuo 1922 m. lapkričio mėnesio<ref>Tėvelis Br. Viekšnių mokyklos // Verslas: Savaitinis lietuvių prekybininkų, pramonininkų ir amatininkų laikraštis. — 1937. — Nr. 29—30 (283—284). — Liep. 16. — VI metai. — P. 5.</ref>. | Tučių pradžios mokykla buvo dviejų komplektų, kurių vienas veikė Tučių I-jų kaime, o antras - Tučių II kaime, dvare. Tučių II-jų pradž. mokykla buvo įsteigta 1921 m., bet dėl blogos materialinės padėties, po dviejų gyvavimo mėnesių buvo uždaryta. Vėliau pradėjo veikti nuo 1922 m. lapkričio mėnesio<ref>Tėvelis Br. Viekšnių mokyklos // Verslas: Savaitinis lietuvių prekybininkų, pramonininkų ir amatininkų laikraštis. — 1937. — Nr. 29—30 (283—284). — Liep. 16. — VI metai. — P. 5.</ref>. | ||
Pirmoji mokykla Tučių kaime buvo atidaryta 1922 m. ūkininko Adomo Andriuškos gyvenamajame name. Po dvejų metų mokykla perkelta į Kazimiero Morkūno, o iš čia į Vinco Geležinio gyvenamąjį namą. Po kelerių metų mokyklą perkėlė į Jono Muniaus sodybą. Dar vėliau ji tapo pirmųjų Tučių septynmete mokykla. Po kelerių metų I Tučių mokykla turėjo 4 skyrius. Tačiau dar keletą metų baigiamuosius egzaminus mokiniai laikydavo II Tučių mokykloje. | Pirmoji mokykla Tučių kaime buvo atidaryta 1922 m. ūkininko Adomo Andriuškos gyvenamajame name. Po dvejų metų mokykla perkelta į Kazimiero Morkūno, o iš čia į Vinco Geležinio gyvenamąjį namą. Po kelerių metų mokyklą perkėlė į Jono Muniaus sodybą. Dar vėliau ji tapo pirmųjų Tučių septynmete mokykla. Po kelerių metų I Tučių mokykla turėjo 4 skyrius. Tačiau dar keletą metų baigiamuosius egzaminus mokiniai laikydavo II Tučių mokykloje. | ||
Pirmoji Tučių prad. mokyklos mokytoja buvo Antanina Praniauskaitė, kilusi Akmenės valsčiaus Montartiškės dvaro ar kaimo. Antras šioje mokykloje mokytojas buvo Pranas Kučinskas, kilęs iš Viekšnių valsčiaus Svirkončių kaimo, kurį 1943 m. nužudė stribai. Vėliau čia dirbo Antanas Kęsminas, kilęs iš Mažeikių vlsč. Geidžių bažnytkaimio. Keletą metų I Tučių mokykloje dirbo Telšių mokytojų seminarijos auklėtinis Petras Daugintis (1937 m. baigė Lietuvos karo mokyklą, jam buvo suteiktas atsargos jaunesnio leitenanto laipsnis. Įstojo į Jėzuitų ordiną ir į Kauno kunigų seminariją. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Sielovados darbą dirbo Urugvajuje, Brazilijoje ir Š. Amerikoje. Mirė 1996 m. Čikagoje). | Pirmoji Tučių prad. mokyklos mokytoja buvo Antanina Praniauskaitė, kilusi Akmenės valsčiaus Montartiškės dvaro ar kaimo. Antras šioje mokykloje mokytojas buvo Pranas Kučinskas, kilęs iš Viekšnių valsčiaus Svirkončių kaimo, kurį 1943 m. nužudė stribai. 1927-09-01 laikinai mokyklos vedėju paskirtas Anzelmas Kybortas, baigęs Telšių mokytojų seminariją <ref>Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 8. - P. 838.</ref>. Vėliau čia dirbo Antanas Kęsminas, kilęs iš Mažeikių vlsč. Geidžių bažnytkaimio. Keletą metų I Tučių mokykloje dirbo Telšių mokytojų seminarijos auklėtinis Petras Daugintis (1937 m. baigė Lietuvos karo mokyklą, jam buvo suteiktas atsargos jaunesnio leitenanto laipsnis. Įstojo į Jėzuitų ordiną ir į Kauno kunigų seminariją. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Sielovados darbą dirbo Urugvajuje, Brazilijoje ir Š. Amerikoje. Mirė 1996 m. Čikagoje). | ||
1941 m. ūkininko A. Andriuškos šeima buvo ištremta į Sibirą. Tuomet į jo sodybą iš J. Muniaus namų buvo perkelta ir ši mokykla. Kaime sumažėjus mokyklinio amžiaus vaikų, pirmųjų Tučių septynmetė mokykla buvo uždaryta, jos inventorius perduotas Kapėnų devynmetei. | 1941 m. ūkininko A. Andriuškos šeima buvo ištremta į Sibirą. Tuomet į jo sodybą iš J. Muniaus namų buvo perkelta ir ši mokykla. Kaime sumažėjus mokyklinio amžiaus vaikų, pirmųjų Tučių septynmetė mokykla buvo uždaryta, jos inventorius perduotas Kapėnų devynmetei. | ||
I Tučių mokyklose yra mokytojavę Antanas Rimkus, Ieva Danilevičiūtė, 1918 m. Lietuvos savanoris kūrėjas Vyties kryžiaus kavalierius Vincas Šiušė, Antanas Kilpys, tragiškai žuvęs autoavarijoje, ir Henrikas Kybartas. Paskutinis šioje mokykloje mokytojavo ir jos direktoriumi buvo ilgamečio Tučių kaimo dūdų orkestro vadovo sūnus [[Žalys Jonas|Jonas Žalys]]. | I Tučių mokyklose yra mokytojavę Antanas Rimkus, Ieva Danilevičiūtė, 1918 m. Lietuvos savanoris kūrėjas Vyties kryžiaus kavalierius Vincas Šiušė, Antanas Kilpys, tragiškai žuvęs autoavarijoje, ir Henrikas Kybartas. Tučių septynmetės mokyklos direktoriumi 1953-1958 dirbo [[Juozas Kinduris]]. Paskutinis šioje mokykloje mokytojavo ir jos direktoriumi buvo ilgamečio Tučių kaimo dūdų orkestro vadovo sūnus [[Žalys Jonas|Jonas Žalys]]. | ||
Antrųjų Tučių mokykla įkurta 1927 m. buv. F. Kontrimo dvare ir buvo vadinama „Sisojine". 1959—1964 metais pastatas buvo rekonstruotas, 1967 vasarą pastatytas priestatas — salė. Čia mokytojavo P. Sijanas, kun. S. Urbelis, S. Šulcaitė, J. Mažeika, tėvų komiteto pirmininkas 1936 m. buvo F. Zibertas. Paskutinė šios mokyklos vedėja 1977 m. buvo mokytoja Vaglienė<ref>Fabijonavičius Juozas. Tučių kaimas // Gimtinė. — 1999. — Rugs. 1—30. — Nr. 9 (125).</ref>. Mokykla uždaryta 1977 m. | Antrųjų Tučių mokykla įkurta 1927 m. buv. F. Kontrimo dvare ir buvo vadinama „Sisojine". 1959—1964 metais pastatas buvo rekonstruotas, 1967 vasarą pastatytas priestatas — salė. Čia mokytojavo P. Sijanas, kun. S. Urbelis, S. Šulcaitė, J. Mažeika, tėvų komiteto pirmininkas 1936 m. buvo F. Zibertas. Paskutinė šios mokyklos vedėja 1977 m. buvo mokytoja Vaglienė<ref>Fabijonavičius Juozas. Tučių kaimas // Gimtinė. — 1999. — Rugs. 1—30. — Nr. 9 (125).</ref>. Mokykla uždaryta 1977 m. | ||
==Etimologija== | |||
Pasakojama, kad ėjęs mišku žmogus ir sutikęs praeivį paklausė: „Ar tu čia?". Nuo to ir atsirado pavadinimas - Tučiai (Užr. Petras Sejanas, LŽV 1935). | |||
== Literatūra == | == Literatūra == | ||
* Tučiai – Žemaitijos kertelė / Elena Mažeikienė ; Tėvynės pažinimo draugija. – Vilnius : Gimtinė, 2010 (Kaišiadorys : Printėja). – 387, [1] p. : iliustr., faks. – Tiražas 360 egz. – ISBN 978-9955-743-05-7 | * Tučiai – Žemaitijos kertelė / Elena Mažeikienė ; Tėvynės pažinimo draugija. – Vilnius : Gimtinė, 2010 (Kaišiadorys : Printėja). – 387, [1] p. : iliustr., faks. – Tiražas 360 egz. – ISBN 978-9955-743-05-7 | ||
* Vytautas Malūkas. Tuštėjančiuose Tučiuose gyventi darosi vis nykiau // Santarvė. - 2011. - Kovo 26. - Nr. 34. - P. 9, 13. | |||
{{reflist}} | {{reflist}} | ||
<small> | |||
* Tučių k. planas, 1878 m. // Kauno apskrities archyvas: F. I-66, ap. 5, b. 3537 ir b. 3538. | |||
* Tučių k. planas, 1880 m. // Kauno apskrities archyvas: F. I-66, ap. 5, b. 3542. | |||
* Bronislovas Kerys. Viekšnių kraštas. Bibliografija ir žinios krašto istorijai. DVD. Viekšniai, 2007. | |||
</small> | |||
[[Kategorija: Viekšnių seniūnijos kaimai]] | [[Kategorija: Viekšnių seniūnijos kaimai]] | ||