Sugaudžiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
1 000 pridėta baitų ,  20:32, 19 rugpjūčio 2022
 
(nerodoma 6 tarpinės versijos, sukurtos to paties naudotojo)
13 eilutė: 13 eilutė:


== Gyventojai ==
== Gyventojai ==
Gyventojų skaičius: 1866 m. kaime buvo 63, vienkiemiuose - 73, 1902 m. - kaime 41, palivarke - 11, dvare - 16 gyv., 1923 m. - kaime 10 ūkių ir 62 gyv., dvare - 1 ūkis ir 29 gyv., 1959 m. - 51, 1970 m. - 58, 1979 m. - 42, 1987 m. - 33, 2001 m. - 31 gyv. (16 vyr., 15 mot.). 1764 m. gyveno 12 žydų<ref>Lietuvos istorijos archyvas: B. SA-3725, l. 29. 1765-01-14 žydų registras.</ref>.
Gyventojų skaičius: 1866 m. kaime buvo 63, vienkiemiuose - 73, 1902 m. - kaime 41, palivarke - 11, dvare - 16 gyv., 1923 m. - kaime 10 ūkių ir 62 gyv., dvare - 1 ūkis ir 29 gyv., 1959 m. - 51, 1970 m. - 58, 1979 m. - 42, 1987 m. - 33, 2001 m. - 31 gyv. (16 vyr., 15 mot.), 2013 m. - 25 gyv. <ref>Vytautas Malūkas. Sugaudiškiams Obeliškių kaimo pavadinimas svetimas // santarvė. - 2013. - Spal. 24. - Nr. 120. - P. 7-8.</ref>. 1764 m. gyveno 12 žydų<ref>Lietuvos istorijos archyvas: B. SA-3725, l. 29. 1765-01-14 žydų registras.</ref>.


Sugaudžių k. apie 1881 m. gimė knygnešė [[Bertulienė Domicelė|Domicelė Bertulienė]].  
Sugaudžių k. apie 1881 m. gimė knygnešė [[Bertulienė Domicelė|Domicelė Bertulienė]].  


== Istorinės žinios ==
== Istorinės žinios ==
Kaimas minimas 1583 m. 1764 m. žydų registre nurodoma, kad Sugaudžių kaime yra 12 žydų<ref> Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. SA, b. 3725, l. 29.</ref>.
Sugaudžiai (''Sugawdzie'') paminėtas 1568-12-09 LDK Žygimanto Augusto rašte, kuriuo Jonui Chodkevičiui, atlyginant už jo išlaidas, susijusias su įvairių valstybinių pareigų ėjimu, dovanojamas didelis [[Grūstės valsčius|Grūstės valsčius]] Žemaitijoje, kuris jau anksčiau buvo jam duotas padengti lėšoms, kurias jis išleido Lietuvos kariuomenės reikalams Livonijos karo metu <ref> Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos rankraščių skyrius, F. 1-175.</ref>. Kaimas minimas ir 1583 m. 1764 m. žydų registre nurodoma, kad Sugaudžių kaime yra 12 žydų<ref> Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. SA, b. 3725, l. 29.</ref>.
 
Pokario metais jaunimas trinkdavosi į vakarus Gaudiešiaus daržinėje, dvaro salėje - čia vykdavo ir įvairūs vaidinimai, kuriuose pasirodydavo patys sugaudiškiai ir aplinkinių kaimų gyventojai.


Apie 1,6 km į rytus nuo [[Židikai|Židikų]] yra neveikiančios Sugaudžių ([[Obeliškiai|Obeliškių]]) kapinaitės, vadinamos Švedpiliu, kurios anksčiau buvo saugomos kaip archeologijos paminklas (AV - 680). Tai maža kalvelė, apaugusi pavieniais medžiais. Aplinkui ariama žemė. Buvo medinis kryžius ir vieno medinio kryžiaus liekanos, medinė koplytėlė su Marijos skulptūra. Plotas 0,09 ha, perimetras 122 m.
Apie 1,6 km į rytus nuo [[Židikai|Židikų]] yra neveikiančios Sugaudžių ([[Obeliškiai|Obeliškių]]) kapinaitės, vadinamos Švedpiliu, kurios anksčiau buvo saugomos kaip archeologijos paminklas (AV - 680). Tai maža kalvelė, apaugusi pavieniais medžiais. Aplinkui ariama žemė. Buvo medinis kryžius ir vieno medinio kryžiaus liekanos, medinė koplytėlė su Marijos skulptūra. Plotas 0,09 ha, perimetras 122 m.
32 eilutė: 34 eilutė:


[[Vaizdas:Sugaudziai1.MKE.2006-05-17.jpg|thumb|left|180px|Užrašas ant buv. malūno [[Obeliškių tvenkinys|užtvankos]]]]
[[Vaizdas:Sugaudziai1.MKE.2006-05-17.jpg|thumb|left|180px|Užrašas ant buv. malūno [[Obeliškių tvenkinys|užtvankos]]]]
Buvo malūnas, kumetynas, klėtis, iki šiol išlikusi kalvė, [[Obeliškių tvenkinys]]. Dvaro plotas 80 ha, siekė Židikų ir Ritinės dvarų žemes. Po karo dvaro pastatuose apsigyveno naujakuriai: Joškas, Drąsučiai, Liutvinas, Niciai. Sugaudžių dvare po karo 1945 m. rudenį ten buvo įsteigta progimnazija, o 1949 m. ji pervadinta į septynmetę mokyklą, kuri veikė iki 1950 metų pavasario (dirbo mokytoja Ieva Olberkienė, biologiją V ir VIII kl. dėstė ir chorui vadovavo [[Lenkevičius Jonas|Jonas Lenkevičius)<ref>P. Budrio asm. pranešimas, 2011 m.</ref>, <ref>A. Poškus (sud.) Pedagogai - mūsų švyturiai (Kraštotyrinė medžiaga apie mokytojus). - Mažeikiai, 1997</ref>.  
Buvo malūnas, kumetynas, klėtis, iki šiol išlikusi kalvė, [[Obeliškių tvenkinys]]. Dvaro plotas 80 ha, siekė Židikų ir Ritinės dvarų žemes. Po karo dvaro pastatuose apsigyveno naujakuriai: Joškas, Drąsučiai, Liutvinas, Niciai. Sugaudžių dvare po karo 1945 m. rudenį ten buvo įsteigta progimnazija, o 1949 m. ji pervadinta į septynmetę mokyklą, kuri veikė iki 1950 metų pavasario (dirbo mokytoja Ieva Olberkienė, biologiją V ir VIII kl. dėstė ir chorui vadovavo [[Lenkevičius Jonas|Jonas Lenkevičius]])<ref>P. Budrio asm. pranešimas, 2011 m.</ref>, <ref>A. Poškus (sud.) Pedagogai - mūsų švyturiai (Kraštotyrinė medžiaga apie mokytojus). - Mažeikiai, 1997</ref>.  


1994 m. dvaras sudegė<ref>Zofijos Skeivaitės-Mikuževičienės, g. 1920 m. Latvijoje (nuo 1923 m. gyvena Sugaudžių k.) pasakojimas. Užrašė Vanda Petrauskienė, 1997 m.</ref><ref>Elzbietos Visgaudytės-Miknienės, g. 1919-05-24 Šilių k. pasakojimas. Užrašė Daiva Gontaitė, 1998 m.</ref>.
1994 m. dvaras sudegė<ref>Zofijos Skeivaitės-Mikuževičienės, g. 1920 m. Latvijoje (nuo 1923 m. gyvena Sugaudžių k.) pasakojimas. Užrašė Vanda Petrauskienė, 1997 m.</ref><ref>Elzbietos Visgaudytės-Miknienės, g. 1919-05-24 Šilių k. pasakojimas. Užrašė Daiva Gontaitė, 1998 m.</ref>.
==Etimologija==
Asmenvardžio ''Sugaudis'' daugiskaitinė forma.


{{reflist}}
{{reflist}}
 
* Sugaudžių k. planas, 1907 m. // Kauno apskrities archyvas: F. I-66, ap. 5, b. 2833. 
[[Kategorija: Židikų seniūnijos kaimai]]
[[Kategorija: Židikų seniūnijos kaimai]]

Naršymo meniu