Sovaičiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
1 971 pridėtas baitas ,  17:55, 20 gegužės 2022
nėra keitimo aprašymo
 
(nerodoma 9 tarpinės versijos, sukurtos to paties naudotojo)
23 eilutė: 23 eilutė:
== Gyventojai ==
== Gyventojai ==


Gyventojų skaičius: 1902 m. - 169 gyv., 1923 m. - 29 ūkiai, 166 gyv., 1959 m. - 221, 1970 m. - 162, 2001 m. - 22 ūkiai ir 80 gyv. (41 vyras ir 39 moterys).
Gyventojų skaičius: 1902 m. - 169 gyv., 1923 m. - 29 ūkiai, 166 gyv., 1959 m. - 221, 1970 m. - 162, 2001 m. - 22 ūkiai ir 80 gyv. (41 vyras ir 39 moterys), 2011 m. - 68 gyv.


== Istorinės žinios ==
== Istorinės žinios ==
39 eilutė: 39 eilutė:
1964 m. į kaimą atvesta elektra. Netrukus pro kaimą pradėjo kursuoti ir pirmieji autobusai dviem maršrutais: Mažeikiai - Viekšniai per Laižuvą ir Mažeikiai - Purvėnai.
1964 m. į kaimą atvesta elektra. Netrukus pro kaimą pradėjo kursuoti ir pirmieji autobusai dviem maršrutais: Mažeikiai - Viekšniai per Laižuvą ir Mažeikiai - Purvėnai.


2003 m. rugpjūčio 16 d. sovaitiškio Leono Balio iniciatyva buvo atstatytas Sovaičių kaimo simbolis - ąžuolinis kryžius (aut. [[Vaizgiela Vytautas|Vytautas Vaizgiela]]). Iškilmingoje pašventinimo ceremonijoje dalyvavo iš visos Lietuvos sukviesi sovaitiškiai. Kryžių šventino Viekšnių klebonas Vincentas Gauronskas.  
2003 m. rugpjūčio 16 d. sovaitiškio Leono Balio (mirė praėjus metams po kryžiaus pastatymo) iniciatyva buvo atstatytas Sovaičių kaimo simbolis - ąžuolinis kryžius (aut. [[Vaizgiela Vytautas|Vytautas Vaizgiela]]). Iškilmingoje pašventinimo ceremonijoje dalyvavo iš visos Lietuvos sukviesi sovaitiškiai. Kryžių šventino Viekšnių klebonas Vincentas Gauronskas.  


Sovaičių gyvenvietėje gyvena Smetonos laikų siuvėjas Stasys Juškus. 1980-1982 metais Lietuvos konservatorijos studentai, vadovaujami muzikologes Zitos Kelmickaitės, Viekšnių apylinkėse užrašinėjo dainas, muziką. Iš Sovaičių k. gyventojos Ievos Stumbrienės užrašė retą piemenų oliavimą „Oi, ginali, ginali”, kuris Viekšnių apylinkėse buvo užfiksuotas pirmą kartą.  
Sovaičių gyvenvietėje gyvena Smetonos laikų siuvėjas Stasys Juškus. 1980-1982 metais Lietuvos konservatorijos studentai, vadovaujami muzikologes Zitos Kelmickaitės, Viekšnių apylinkėse užrašinėjo dainas, muziką. Iš Sovaičių k. gyventojos Ievos Stumbrienės užrašė retą piemenų oliavimą „Oi, ginali, ginali”, kuris Viekšnių apylinkėse buvo užfiksuotas pirmą kartą.  


Iš Sovaičių kaimo kilusi buvusi Užlieknės mokyklos direktorė Stefanija Končiuvienė, kuri nuo 2000 m. renka šio kaimo istoriją. 2015 m. sausio mėn. surinktą medžiagą perdavė Mažeikių muziejui
Iš Sovaičių kaimo kilusi buvusi Užlieknės mokyklos direktorė Stefanija Končiuvienė, kuri nuo 2000 m. renka šio kaimo istoriją. 2015 m. sausio mėn. surinktą medžiagą perdavė Mažeikių muziejui. Ji atidžiai rinko medžiagą, fiksavo mirties, gimimo atvejus. Tarp gausybės kruopščiai suklijuotų fotografijų, kaimo gyvenimo aprašymų, žemėlapių, sudėta ir unikali medžiaga, dokumentai, iliustruojantys kaimo žmonių gyvenimą. Čia taip pat yra informacijos ir apie praėjusiame šimtmetyje kilusius didžiausius gaisrus: jų buvo devyni, daug informacijos apie kolūkių, kuriems priklausė Sovaičių kaimas, gyvenimą, apie jų pirmininkus, pateikta daug vaizdinės medžiagos apie kolūkiečių darbą, poilsio akimirkas.
 
2022-05-15 Sovaičiuose atidengtas ir pašventintas atminimo ženklas šiame krašte žuvusiems partizanams. Paminklą pašventino [[Viekšnių bažnyčia|Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios]] kunigas Stasys Toleikis. Paminkle įamžintos [[Maigų miškas|Maigų miškų]] masyve ir aplinkiniuose kaimuose pokariu žuvusių partizanų Benedikto Pukinsko-Daugio, Konstantino Stelingio-Jūreivio, Petro Šilinio-Putino, Jono Šėmio-Bijūno, Zenono Degaičio-Kadagio, Adolfo Daukšo-Beržo ir Stasio Knabiko-Aušros atminimas. Minėjime dalyvavo čia žuvusių partizanų seserys, anūkai su šeimomis. Atminimo ženklą buvo inicijavęs Mažeikių krašto garbės pilietis, politinis kalinys [[Albertas Ruginis]], o lėšas jam skyrė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras. Atminimo ženklas Sovaičiuose pastatytas prie buvusios Žebrauskų sodybos, šalia kurios žuvo Viekšnių kuopos vadas 1909 m. gimęs Konstantinas Stelingis-Daugis bei kuopos žvalgas, penkiolika metų jaunesnis Benediktas Pukinskas-Jūreivis.


Anksčiau kaimas priklausė Akmenės raj., o nuo 1970 m. priklauso Mažeikių rajonui. 1991 m. uždaryta kaime buvusi parduotuvė.
Anksčiau kaimas priklausė Akmenės raj., o nuo 1970 m. priklauso Mažeikių rajonui. 1991 m. uždaryta kaime buvusi parduotuvė.
58 eilutė: 60 eilutė:


1990 metais rugpjūčio mėnesį Sovaičių pradinė mokykla perkelta į [[Purvėnai#Mokykla|Purvėnus]] ir įsikūrė buvusiame lopšelio - darželio pastate. Ją lanko ir Sovaičių k. vaikai.
1990 metais rugpjūčio mėnesį Sovaičių pradinė mokykla perkelta į [[Purvėnai#Mokykla|Purvėnus]] ir įsikūrė buvusiame lopšelio - darželio pastate. Ją lanko ir Sovaičių k. vaikai.
==Etimologija==
Asmenvardžio ''Sovas'' daugiskaitinė forma.


== Mikrotoponiminiai vietovardžiai ==
== Mikrotoponiminiai vietovardžiai ==
* Daukšo kapinės - taip vadinamos kaime esančios kapinės pagal šalia jų gyvenusio žmogaus pavardę.  
* Daukšo kapinės - taip vadinamos kaime esančios kapinės pagal šalia jų gyvenusio žmogaus pavardę.  
* Eibučio kapinaitės.
* Klimo ūkis - sodyba, pavadinta pagal gyvenusio žemės savininko pavardę. Plotas apie 30 ha. Čia gyveno Albertas Strazdauskas.
* Klimo ūkis - sodyba, pavadinta pagal gyvenusio žemės savininko pavardę. Plotas apie 30 ha. Čia gyveno Albertas Strazdauskas.
* Lungio biržis - beržynas Sovaičių kaime, pavadintas pagal gyvenusio savininko pavardę. Plotas 1 ha.
* Lungio biržis - beržynas Sovaičių kaime, pavadintas pagal gyvenusio savininko pavardę. Plotas 1 ha.
72 eilutė: 78 eilutė:
* Traušio biržis - buvęs miškas Sovaičiu kaime tarp Triušinsko ir Putelio sodybų. Augo beržai. Plotas O,5 ha.
* Traušio biržis - buvęs miškas Sovaičiu kaime tarp Triušinsko ir Putelio sodybų. Augo beržai. Plotas O,5 ha.
* Triušinskio ūkis - sodyba, kurioje buvo kolūkio karvių ferma. Pavadintas pagal buvusio savininko pavardę. Plotas 5O ha.
* Triušinskio ūkis - sodyba, kurioje buvo kolūkio karvių ferma. Pavadintas pagal buvusio savininko pavardę. Plotas 5O ha.
 
== Kiti staripsniai ==
== Kiti straipsniai ==
* [[Sovaičių kapinės]]
* [[Sovaičių kapinės]]


96 eilutė: 102 eilutė:
* Muturas A. Šeštadienis – “šabas” – poilsio diena. – Būdas žemaičių, 2001, Nr. 30.
* Muturas A. Šeštadienis – “šabas” – poilsio diena. – Būdas žemaičių, 2001, Nr. 30.
* Ališauskaitė R. Šimtmetis Sovaičių žmonių likimuose // Būdas žemaičių. - 2003. - Balandžio 4. - Nr. 40. - P. 8.
* Ališauskaitė R. Šimtmetis Sovaičių žmonių likimuose // Būdas žemaičių. - 2003. - Balandžio 4. - Nr. 40. - P. 8.
* Stankus V. Atidengtas atminimo ženklas partizanams // Santarvė. - 2022. - Geg. 17. - P. 2. 
* Stankus V. Partizanams įamž9inti - dar vienas atminimo ženklas // Santarvė. - 2022. - Geguž. 20, Nr. 39. - P. 7, 14.
</small>
</small>


Naršymo meniu