Ritinė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search

Ritinė (žiūrėti kodą)

20:41, 19 rugpjūčio 2022 versija

1 750 pridėta baitų ,  20:41, 19 rugpjūčio 2022
→‎Dvaras
 
(nerodoma 10 tarpinių versijų, sukurtų 2 naudotojų)
10 eilutė: 10 eilutė:
   alt    =  |
   alt    =  |
   |}}
   |}}
[[Vaizdas:Ritinė.MKE.2009-07-30.jpg|thumb|right|260px|Ritinės k. Židikų-Puikelių vieškelis]]
[[Vaizdas:Ritinė.MKE.2009-07-30.jpg|thumb|right|260px|Ritinės k. Židikų-Pikelių vieškelis]]
[[Vaizdas:Ritines latviu kapines.MKE.2009-07-30.jpg|thumb|right|260px|[[Ritinės latvių kapinės|Ritinės latvių kapinių]] vartai]]
[[Vaizdas:Ritines latviu kapines.MKE.2009-07-30.jpg|thumb|right|260px|[[Ritinės latvių kapinės|Ritinės latvių kapinių]] vartai]]


23 eilutė: 23 eilutė:


== Istorinės žinios ==
== Istorinės žinios ==
Ritinė minima 1588-1590 m. Raseinių žemės teismo knygose (Sprogis, 1888:273), vėliau - 1690 m.<ref>Tarybų Lietuvos enciklopedija. - V., 1987. - T. IIII. - P. 555</ref><ref>Šileikis G., Visockis A. Lietuvos istorijos datos, įvykiai, faktai, asmenybės. - K., 1998. - P. 291.</ref>.  
Ritinė (''Ritiny'') paminėta 1568-12-09 LDK Žygimanto Augusto rašte, kuriuo Jonui Chodkevičiui, atlyginant už jo išlaidas, susijusias su įvairių valstybinių pareigų ėjimu, dovanojamas didelis [[Grūstės valsčius|Grūstės valsčius]] Žemaitijoje, kuris jau anksčiau buvo jam duotas padengti lėšoms, kurias jis išleido Lietuvos kariuomenės reikalams Livonijos karo metu <ref> Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos rankraščių skyrius, F. 1-175.</ref>. Ritinė minima ir 1588-1590 m. Raseinių žemės teismo knygose (Sprogis, 1888:273), vėliau - 1690 m.<ref>Tarybų Lietuvos enciklopedija. - V., 1987. - T. IIII. - P. 555</ref><ref>Šileikis G., Visockis A. Lietuvos istorijos datos, įvykiai, faktai, asmenybės. - K., 1998. - P. 291.</ref>. 1690 m. balandžio 1 d. Griežės dvarom inventoriuje paminėtas Ritinės arba Palašio vienkiemo gyventojai su šeimomis ir činšu <ref> Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. Sud. V. Abramavičius. - Vilnius, 1963, p. 138. </ref>.


Kaime veikė pradinė mokykla (nuo 1958 m.), biblioteka (nuo 1949 m.), parduotuvė, medicinos punktas<ref>Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. - V., 1971. - T. III. - P. 89.</ref>.
Kaime veikė pradinė mokykla (nuo 1958 m.), biblioteka (nuo 1949 m.), parduotuvė, medicinos punktas<ref>Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. - V., 1971. - T. III. - P. 89.</ref>.
32 eilutė: 32 eilutė:


== Dvaras ==
== Dvaras ==
Ritinės dvaras yra 8 km į šiaurę nuo Židikų, 4 km į pietvakarius nuo [[Pikeliai|Pikelių]], apie 1 km nuo geležinkelio linijos ([[Lūšės geležinkelio stotis|Lūšės stoties]]). 1588-06-22 žemininkas Andrius Jonavičius pasiskundė Žemaičių žemės teismui, kad jo namuose, Ritinėje, buvę pavogta įvairių daiktų ir dokumentų, tarp kurių buvo Vytauto bei kitų privilegijos Ritinės dvarui<ref>Kviklys B. Mūsų Lietuva. - 2-oji (fotogr.) laida. - V., 1992. - T. 4. - 816 p. - P. 405 - 406.</ref>. Tikėtina, kad dvaras čia jau buvo nuo Vytauto laikų. XVI a. Ritinės dvarą valdė Žemaičių žemininkas Andrius Jonavičius, Baltramiejaus sūnus. 1684-06-24 inventoriuje nurodoma, kad Jonas Gossas su žmona Kotryna Leonora Bilevičiūte užstatė dvarą T. Bilevičiui ir jo žmonai. Tada dvare būta daug trobesių, tarp jų keli gyvenamieji namai, maisto produktų sandėlis, malūnas ir kt. Dvarui priklausė ir palivarkas. Valstiečiams nurodoma iškultus palivarko grūdus nuvežti į Liepoją arba Kuldygą <ref> Kiaupienė J. Kaimas ir dvaras Žemaitijoje XVI-XVIII a. - V., 1988. - 188 p. - P. 141. ISBN 5-420-00197-7.</ref>. Iki 1748 m. dvaras priklausė didikams Puzinams, po to jį valdė įvairūs kitataučiai <ref> XX amžius. - 1940. - Nr. 58.</ref>.
Ritinės dvaras yra 8 km į šiaurę nuo Židikų, 4 km į pietvakarius nuo [[Pikeliai|Pikelių]], apie 1 km nuo geležinkelio linijos ([[Lūšės geležinkelio stotis|Lūšės stoties]]). Ritinės dvaras paminėtas 1568-12-09 LDK Žygimanto Augusto rašte, kuriuo Jonui Chodkevičiui, atlyginant už jo išlaidas, susijusias su įvairių valstybinių pareigų ėjimu, dovanojamas didelis [[Grūstės valsčius|Grūstės valsčius]] Žemaitijoje, kuris jau anksčiau buvo jam duotas padengti lėšoms, kurias jis išleido Lietuvos kariuomenės reikalams Livonijos karo metu <ref> Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos rankraščių skyrius, F. 1-175.</ref>.1588-06-22 žemininkas Andrius Jonavičius pasiskundė Žemaičių žemės teismui, kad jo namuose, Ritinėje, buvę pavogta įvairių daiktų ir dokumentų, tarp kurių buvo Vytauto bei kitų privilegijos Ritinės dvarui<ref>Kviklys B. Mūsų Lietuva. - 2-oji (fotogr.) laida. - V., 1992. - T. 4. - 816 p. - P. 405 - 406.</ref>. Tikėtina, kad dvaras čia jau buvo nuo Vytauto laikų. XVI a. Ritinės dvarą valdė Žemaičių žemininkas Andrius Jonavičius, Baltramiejaus sūnus. 1684-06-24 inventoriuje nurodoma, kad Jonas Gossas su žmona Kotryna Leonora Bilevičiūte užstatė dvarą T. Bilevičiui ir jo žmonai. Tada dvare būta daug trobesių, tarp jų keli gyvenamieji namai, maisto produktų sandėlis, malūnas ir kt. Dvarui priklausė ir palivarkas. Valstiečiams nurodoma iškultus palivarko grūdus nuvežti į Liepoją arba Kuldygą <ref> Kiaupienė J. Kaimas ir dvaras Žemaitijoje XVI-XVIII a. - V., 1988. - 188 p. - P. 141. ISBN 5-420-00197-7.</ref>. Iki 1748 m. dvaras priklausė didikams Puzinams, po to jį valdė įvairūs kitataučiai <ref> XX amžius. - 1940. - Nr. 58.</ref>.


XIX a. viduryje Ritinė priklausė bajorui Firkau, kuris čia buvo įsteigęs stambią spirito varyklą. Vėliau perėjo į Magnuso rankas; dar vėliau dvarą palietė Lietuvos žemės reforma, o centras buvo Marijos Makšeckienės nuosavybė. 1925 m. M. Makšeckienė davė įgaliojimą dvarą valdyti šiauliškiui Hiršui Lurje ir mažeikiškiui Abraomui Leibovičiui. Šie sugebėjo dvarininkę apgauti ir pasisavinti 50 tūkst. litų, bet už tai 1940-03-02 teismas juos nubaudė po 6-9 mėn. kalėjimo<ref>Kviklys B. Mūsų Lietuva. - 2-oji (fotogr.) laida. - V., 1992. - T. 4. - 816 p. - P. 405 - 406.</ref>. Paskutiniai dvaro savininkai per karą iš dvaro išvyko (Ana Marija Svirtonienė ir Irena Keslauskienė pasitraukė į Ameriką), ir dvaras liko tuščias. Po II pasaul. dvaro vietoje pastatyti vasarnamiai kiaulėms.
XIX a. viduryje Ritinė priklausė bajorui Firkau, kuris čia buvo įsteigęs stambią spirito varyklą. Vėliau perėjo į Magnuso rankas; dar vėliau dvarą palietė Lietuvos žemės reforma, o centras buvo Marijos Makšeckienės nuosavybė. 1925 m. M. Makšeckienė davė įgaliojimą dvarą valdyti šiauliškiui Hiršui Lurje ir mažeikiškiui Abraomui Leibovičiui. Šie sugebėjo dvarininkę apgauti ir pasisavinti 50 tūkst. litų, bet už tai 1940-03-02 teismas juos nubaudė po 6-9 mėn. kalėjimo<ref>Kviklys B. Mūsų Lietuva. - 2-oji (fotogr.) laida. - V., 1992. - T. 4. - 816 p. - P. 405 - 406.</ref>. Paskutiniai dvaro savininkai per karą iš dvaro išvyko (Ana Marija Svirtonienė ir Irena Keslauskienė pasitraukė į Ameriką), ir dvaras liko tuščias. Po II pasaul. dvaro vietoje pastatyti vasarnamiai kiaulėms.
66 eilutė: 66 eilutė:
* Leinikai – Ritinės Ritinės kaimo dalis, dar kitaip vadinamas Leiniais. Yra nuo Pikelių keli kilometrai Lūšės kryptimi. Iš kelio Pikeliai - Lūšė į Leininkus reikia pasukti pro šalikelėje stūksantį didžiulį akmenį. Dviejų aukštų keturbutis gyvenamas namas stovi pačiame Leininkais vadinamos vietovės centre. Kaip pasakoja Leininkuose gyvenanti 84-metų Ona Lenkauskienė: „Dvaro laikais stambesni ūkiai turėję savo pavadinimus: Varkaliai, Padambys, Leininkai". Leininkus, anot O.Lenkauskienės, buvo nusipirkęs toks Adamkavičius. Ir Padamby jam priklausę apie 20 hektarų. Paskutinis Leininkų savininkas buvo Tumas.  
* Leinikai – Ritinės Ritinės kaimo dalis, dar kitaip vadinamas Leiniais. Yra nuo Pikelių keli kilometrai Lūšės kryptimi. Iš kelio Pikeliai - Lūšė į Leininkus reikia pasukti pro šalikelėje stūksantį didžiulį akmenį. Dviejų aukštų keturbutis gyvenamas namas stovi pačiame Leininkais vadinamos vietovės centre. Kaip pasakoja Leininkuose gyvenanti 84-metų Ona Lenkauskienė: „Dvaro laikais stambesni ūkiai turėję savo pavadinimus: Varkaliai, Padambys, Leininkai". Leininkus, anot O.Lenkauskienės, buvo nusipirkęs toks Adamkavičius. Ir Padamby jam priklausę apie 20 hektarų. Paskutinis Leininkų savininkas buvo Tumas.  
* Liepkelis - kelias Ritinės kaime, apaugęs šimtametėmis liepomis, 6 km į pietus nuo Pikelių. Ilgis 23O m.
* Liepkelis - kelias Ritinės kaime, apaugęs šimtametėmis liepomis, 6 km į pietus nuo Pikelių. Ilgis 23O m.
* Marcupis - upelis Ritinės k. Išteka iš miškų ir įteka į [[Lūšis|Lūšiės]] upelį. Vasarą beveik išdžiūsta. Ilgis 4 km. Yra 4 km į pietus nuo Pikelių. Prie upelio gyvenęs Marcas.
* Marcupis - upelis Ritinės k. Išteka iš miškų ir įteka į [[Lūšis|Lūšės]] upelį. Vasarą beveik išdžiūsta. Ilgis 4 km. Yra 4 km į pietus nuo Pikelių. Prie upelio gyvenęs Marcas.
* [[Marijampolės miškas]] - miškas.
* [[Marijampolės miškas]] - miškas.
* Ritinės prūdai - du tvenkiniai, vienas prie Beržkelio, o kitas - prie Liepkelio. Apaugę didžiuliais medžiais. 1965 m. gilino. Plačiau žr. [[Ritinės I tvenkinys]] ir [[Ritinės II tvenkinys]].
* Ritinės prūdai - du tvenkiniai, vienas prie Beržkelio, o kitas - prie Liepkelio. Apaugę didžiuliais medžiais. 1965 m. gilino. Plačiau žr. [[Ritinės I tvenkinys]] ir [[Ritinės II tvenkinys]].
78 eilutė: 78 eilutė:
* [[Ritinės apylinkė]]
* [[Ritinės apylinkė]]
* [[Ritinės latvių kapinės]]
* [[Ritinės latvių kapinės]]
== Literatūra ==
* Sandra Lukošiūtė. Vytauto laikus menančioje Ritinėje žmonės gyvenimu nesiskundžia // Santarvė. - 2005. - Sausio 20. - Nr. 8. - P. 4, 6.


{{reflist}}
{{reflist}}
<small>
* Ritinės k. planas, 1891 m. // Kauno apskrities archyvas: F. I-66, ap. 5, b. 2821.
* Ritinės k. valstiečiams paskirtos žemės geodezinis aprašymas, 1902 m. // Lietuvos istorijos archyvas: F. 526, ap. 6, b. 6874. - 22 lap.
* Palūšės - Ritinės k. valstiečių žemių geodezinis aprašymas, 1891 m. // Kauno apskrities archyvas: F. I-66, ap. 3, b. 658. - 20 lap.
</small>
[[Kategorija: Židikų seniūnijos kaimai]]
[[Kategorija: Židikų seniūnijos kaimai]]
[[Kategorija: Ritinė]]
[[Kategorija: Ritinė]]
Gauta iš „https://mke.lt/Specialus:MobileDiff/32359...47729“

Naršymo meniu