Ritinė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
1 262 pridėti baitai ,  22:22, 1 sausio 2021
 
(nerodoma 12 tarpinių versijų, sukurtų 3 naudotojų)
10 eilutė: 10 eilutė:
   alt    =  |
   alt    =  |
   |}}
   |}}
[[Vaizdas:Ritinė.MKE.2009-07-30.jpg|thumb|right|260px|Ritinės k. Židikų-Puikelių vieškelis]]
[[Vaizdas:Ritinė.MKE.2009-07-30.jpg|thumb|right|260px|Ritinės k. Židikų-Pikelių vieškelis]]
[[Vaizdas:Ritines latviu kapines.MKE.2009-07-30.jpg|thumb|right|260px|[[Ritinės latvių kapinės|Ritinės latvių kapinių]] vartai]]
[[Vaizdas:Ritines latviu kapines.MKE.2009-07-30.jpg|thumb|right|260px|[[Ritinės latvių kapinės|Ritinės latvių kapinių]] vartai]]


17 eilutė: 17 eilutė:
== Gyventojai ==
== Gyventojai ==
Gyventojų skaičius: 1902 m. Ritinės dvare (Ritinės-Botaičių viens.) - 9 gyv., 1923 m. dvare - 1 ūkis, 67 gyv., 1959 m. kaime - 369, 1970 m. - 352, 1979 m. - 292, 1986 m. - 272, 2001 m. - 236 gyv. (119 vyr., 117 mot.). 1764 m. gyveno 5 žydai<ref>Lietuvos istorijos archyvas: B. SA-3725, l. 29. 1765-01-14 žydų registras.</ref>.
Gyventojų skaičius: 1902 m. Ritinės dvare (Ritinės-Botaičių viens.) - 9 gyv., 1923 m. dvare - 1 ūkis, 67 gyv., 1959 m. kaime - 369, 1970 m. - 352, 1979 m. - 292, 1986 m. - 272, 2001 m. - 236 gyv. (119 vyr., 117 mot.). 1764 m. gyveno 5 žydai<ref>Lietuvos istorijos archyvas: B. SA-3725, l. 29. 1765-01-14 žydų registras.</ref>.
 
1904-04-13 m. Ritinės dvare gimė prozininkas, poetas, pedagogas [[Skripkauskas Antanas|Antanas Skripkauskas]]. 1954-10-15 Ritinės k. gimė Ekologijos instituto Vandens ekosistemų skyriaus vadovas [[Kesminas Vytautas|Vytautas Kesminas]].
* 1902-07-17 Ritinės dvare gimė Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris [[Damulis Augustas|Augustas Damulis]];
* 1904-04-13 m. Ritinės dvare gimė prozininkas, poetas, pedagogas [[Skripkauskas Antanas|Antanas Skripkauskas]];
* 1954-10-15 Ritinės k. gimė Ekologijos instituto Vandens ekosistemų skyriaus vadovas [[Kesminas Vytautas|Vytautas Kesminas]].


== Istorinės žinios ==
== Istorinės žinios ==
Ritinė minima 1588-1590 m. Raseinių žemės teismo knygose (Sprogis, 1888:273), vėliau - 1690 m.<ref>Tarybų Lietuvos enciklopedija. - V., 1987. - T. IIII. - P. 555</ref><ref>Šileikis G., Visockis A. Lietuvos istorijos datos, įvykiai, faktai, asmenybės. - K., 1998. - P. 291.</ref>.  
Ritinė minima 1588-1590 m. Raseinių žemės teismo knygose (Sprogis, 1888:273), vėliau - 1690 m.<ref>Tarybų Lietuvos enciklopedija. - V., 1987. - T. IIII. - P. 555</ref><ref>Šileikis G., Visockis A. Lietuvos istorijos datos, įvykiai, faktai, asmenybės. - K., 1998. - P. 291.</ref>. 1690 m. balandžio 1 d. Griežės dvarom inventoriuje paminėtas Ritinės arba Palašio vienkiemo gyventojai su šeimomis ir činšu <ref> Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. Sud. V. Abramavičius. - Vilnius, 1963, p. 138. </ref>.


Kaime veikė pradinė mokykla (nuo 1958 m.), biblioteka (nuo 1949 m.), parduotuvė, medicinos punktas<ref>Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. - V., 1971. - T. III. - P. 89.</ref>.
Kaime veikė pradinė mokykla (nuo 1958 m.), biblioteka (nuo 1949 m.), parduotuvė, medicinos punktas<ref>Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. - V., 1971. - T. III. - P. 89.</ref>.
27 eilutė: 29 eilutė:
Ritinės kaime į vakarus nuo dvaro, girininko Kosto Kalinausko žemėje, kasant žvyrą buvo rastas mažas molinis puodelis, vadinamas ašarine. 1925 m. dvaro savininkas šį radinį perdavė tuometiniam [[Mažeikių muziejus|Mažeikių muziejui]].
Ritinės kaime į vakarus nuo dvaro, girininko Kosto Kalinausko žemėje, kasant žvyrą buvo rastas mažas molinis puodelis, vadinamas ašarine. 1925 m. dvaro savininkas šį radinį perdavė tuometiniam [[Mažeikių muziejus|Mažeikių muziejui]].


Minimos Ritinės k. kapinės, Ritinės senkapiai, vad. Švedkapiu (AV-649).
Minimos Ritinės k. kapinės, Ritinės senkapiai, vad. Švedkapiu (AV-649). Senkapiuose prieš II pasaul. karą buvo randama žmonių kaulų, ginklų <ref>VAK: b. 029, l. 319</ref>.


== Dvaras ==
== Dvaras ==
Ritinės dvaras yra 8 km į šiaurę nuo Židikų, 4 km į pietvakarius nuo [[Pikeliai|Pikelių]], apie 1 km nuo geležinkelio linijos ([[Lūšės geležinkelio stotis|Lūšės stoties]]). 1588-06-22 žemininkas Andrius Jonavičius pasiskundė Žemaičių žemės teismui, kad jo namuose, Ritinėje, buvę pavogta įvairių daiktų ir dokumentų, tarp kurių buvo Vytauto bei kitų privilegijos Ritinės dvarui<ref>Kviklys B. Mūsų Lietuva. - 2-oji (fotogr.) laida. - V., 1992. - T. 4. - 816 p. - P. 405 - 406.</ref>. Tikėtina, kad dvaras čia jau buvo nuo Vytauto laikų. XVI a. Ritinės dvarą valdė Žemaičių žemininkas Andrius Jonavičius, Baltramiejaus sūnus. 1684-06-24 inventoriuje nurodoma, kad Jonas Gossas su žmona Kotryna Leonora Bilevičiūte užstatė dvarą T. Bilevičiui ir jo žmonai. Tada dvare būta daug trobesių, tarp jų keli gyvenamieji namai, maisto produktų sandėlis, malūnas ir kt. Dvarui priklausė ir palivarkas. Valstiečiams nurodoma iškultus palivarko grūdus nuvežti į Liepoją arba Kuldygą <ref> Kiaupienė J. Kaimas ir dvaras Žemaitijoje XVI-XVIII a. - V., 1988. - 188 p. - P. 141. ISBN 5-420-00197-7.</ref>. Iki 1748 m. dvaras priklausė didikams Puzinams, po to jį valdė įvairūs kitataučiai <ref> XX amžius. - 1940. - Nr. 58.</ref>.
Ritinės dvaras yra 8 km į šiaurę nuo Židikų, 4 km į pietvakarius nuo [[Pikeliai|Pikelių]], apie 1 km nuo geležinkelio linijos ([[Lūšės geležinkelio stotis|Lūšės stoties]]). 1588-06-22 žemininkas Andrius Jonavičius pasiskundė Žemaičių žemės teismui, kad jo namuose, Ritinėje, buvę pavogta įvairių daiktų ir dokumentų, tarp kurių buvo Vytauto bei kitų privilegijos Ritinės dvarui<ref>Kviklys B. Mūsų Lietuva. - 2-oji (fotogr.) laida. - V., 1992. - T. 4. - 816 p. - P. 405 - 406.</ref>. Tikėtina, kad dvaras čia jau buvo nuo Vytauto laikų. XVI a. Ritinės dvarą valdė Žemaičių žemininkas Andrius Jonavičius, Baltramiejaus sūnus. 1684-06-24 inventoriuje nurodoma, kad Jonas Gossas su žmona Kotryna Leonora Bilevičiūte užstatė dvarą T. Bilevičiui ir jo žmonai. Tada dvare būta daug trobesių, tarp jų keli gyvenamieji namai, maisto produktų sandėlis, malūnas ir kt. Dvarui priklausė ir palivarkas. Valstiečiams nurodoma iškultus palivarko grūdus nuvežti į Liepoją arba Kuldygą <ref> Kiaupienė J. Kaimas ir dvaras Žemaitijoje XVI-XVIII a. - V., 1988. - 188 p. - P. 141. ISBN 5-420-00197-7.</ref>. Iki 1748 m. dvaras priklausė didikams Puzinams, po to jį valdė įvairūs kitataučiai <ref> XX amžius. - 1940. - Nr. 58.</ref>.


XIX a. viduryje Ritinė priklausė bajorui Firkaui, kuris čia buvo įsteigęs stambią spirito varyklą. Vėliau perėjo į Magnuso rankas; dar vėliau dvarą palietė Lietuvos žemės reforma, o centras buvo Marijos Makšeckienės nuosavybė. 1925 m. M. Makšeckienė davė įgaliojimą dvarą valdyti šiauliškiui Hiršui Lurje ir mažeikiškiui Abraomui Leibovičiui. Šie sugebėjo dvarininkę apgauti ir pasisavinti 50 tūkst. litų, bet už tai 1940-03-02 teismas juos nubaudė po 6-9 mėn. kalėjimo<ref>Kviklys B. Mūsų Lietuva. - 2-oji (fotogr.) laida. - V., 1992. - T. 4. - 816 p. - P. 405 - 406.</ref>. Paskutiniai dvaro savininkai per karą iš dvaro išvyko (Ana Marija Svirtonienė ir Irena Keslaukienė pasitraukė į Ameriką), ir dvaras liko tuščias. Po II pasaul. dvaro vietoje pastatyti vasarnamiai kiaulėms.
XIX a. viduryje Ritinė priklausė bajorui Firkau, kuris čia buvo įsteigęs stambią spirito varyklą. Vėliau perėjo į Magnuso rankas; dar vėliau dvarą palietė Lietuvos žemės reforma, o centras buvo Marijos Makšeckienės nuosavybė. 1925 m. M. Makšeckienė davė įgaliojimą dvarą valdyti šiauliškiui Hiršui Lurje ir mažeikiškiui Abraomui Leibovičiui. Šie sugebėjo dvarininkę apgauti ir pasisavinti 50 tūkst. litų, bet už tai 1940-03-02 teismas juos nubaudė po 6-9 mėn. kalėjimo<ref>Kviklys B. Mūsų Lietuva. - 2-oji (fotogr.) laida. - V., 1992. - T. 4. - 816 p. - P. 405 - 406.</ref>. Paskutiniai dvaro savininkai per karą iš dvaro išvyko (Ana Marija Svirtonienė ir Irena Keslauskienė pasitraukė į Ameriką), ir dvaras liko tuščias. Po II pasaul. dvaro vietoje pastatyti vasarnamiai kiaulėms.


Dvaro pastatas buvo mūrinis, U raidės formos, 2 aukštų (tik vienam gale). Savininkė buvo Marija Makšeckienė (mirė 1934 m., palaidota Pikeliuos, prie koplyčios) ir jos duktė – Buvejienė (mirė apie 1936-1937 m., palaidota Pikelių kapinėse, prie koplyčios). Buvejienė nuo pirmojo vyro Buvėjaus susilaukė 3 vaikus: Irena Keslauskienė, Ana Marija Svirtonienė ir sūnus Levusis, nuo antrojo (Magnuso) - Aleksandras ir Borisas Magnusai (šis mirė Amerikoje apie 1994 m.).  
Dvaro pastatas buvo mūrinis, U raidės formos, 2 aukštų (tik vienam gale). Savininkė buvo Marija Makšeckienė (mirė 1934 m., palaidota Pikeliuose, prie koplyčios) ir jos duktė – Buvejienė (mirė apie 1936-1937 m., palaidota Pikelių kapinėse, prie koplyčios). Buvejienė nuo pirmojo vyro Buvėjaus susilaukė 3 vaikų: Irena Keslauskienė, Ana Marija Svirtonienė ir sūnus Levusis, nuo antrojo (Magnuso) - Aleksandras ir Borisas Magnusai (šis mirė Amerikoje apie 1994 m.).  


Ritinės dvarui priklausė apie 2 tūkst. ha žemės. 1925 m. ši žemė buvo išdalinta žmonėms ir susikūrė Ritinės kaimas. 1932 m. dvarui liko 80 ha žemės.
Ritinės dvarui priklausė apie 2 tūkst. ha žemės. 1925 m. ši žemė buvo išdalinta žmonėms ir susikūrė Ritinės kaimas. 1932 m. dvarui liko 80 ha žemės.


Ritinės dvaro parke, ant piliakalnio, buvo nedidelė evangelikų liuteronų bažnyčia, turėjusi apie 50 sėdimų vietų. Joje pamaldos vykdavo keletą kartų per metus latvių kalba. Klebonas atvažiuodavo iš Latvijos. Čia buvo ir bažnyčios rūsiai, kur palaidoti senieji dvarininkai (Makšeckienės vyras). Bažnyčia ir dvaras sudegė 1944 m. spalio 13 d., mirusiųjų karstai išmėtyti. Ritinės dvaro parkas stipriai naikintas dar paskutinių savininkų Magnusų, kurie malkoms retkarčiais pjaudavo parko medžius.
Ritinės dvaro parke, ant piliakalnio, buvo nedidelė medinė evangelikų liuteronų bažnyčia, 16 m ilgio ir 12 m pločio. 1936 m. ji dar buvusi gero stovio, tačiau paminklų ar kitokių vertingų senienų nėra, yra tik apaugusi storomis liepomis ir kitais lapuočiais medžiais <ref>VAK: b. 029, l. 316.</ref>. Bažnyčioje buvo apie 50 sėdimų vietų. Joje pamaldos vykdavo keletą kartų per metus latvių kalba. Klebonas atvažiuodavo iš Latvijos. Čia buvo ir bažnyčios rūsiai, kur palaidoti senieji dvarininkai (Makšeckienės vyras). Bažnyčia ir dvaras sudegė 1944 m. spalio 13 d., mirusiųjų karstai išmėtyti. Ritinės dvaro parkas stipriai naikintas dar paskutinių savininkų Magnusų, kurie malkoms retkarčiais pjaudavo parko medžius.


[[Vaizdas:Ritine.Liepkelis.MKE.2006-05-17.jpg|thumb|right|260px|Liepkelis į Ritinės dvarą]]
[[Vaizdas:Ritine.Liepkelis.MKE.2006-05-17.jpg|thumb|right|260px|Liepkelis į Ritinės dvarą]]
Į dvarą buvo du keliai: liepų (Liepkelis; buvo galima susiekti su Lūše) ir beržų (vedė į Pikelius – Beržkelis). Jei dvarininkai (4 ar 8 arkliais) važiuodavo į vieną pusę, tai vienu keliu, jei į kitą – kitu. Dvare buvo įrengta vasarvietė, tvenkinyje buvo salelė (išliko ir dabar), kur maudydavosi. Antroje dvaro pastato pusėje buvo akmeninė indaunė (žiemą supjaudavo nuo tvenkinio ledus, bėrė pjuvenomis ir taip net per vasarą išlaikė šviežią mėsą). Netoli dvaro buvo daug bičių avilių. Bites prižiūrėjo sodininkas Lenkšas, gyvenęs dvare. Dvaro kumetynai turėjo savo pavadinimus: Pūdininkai, Cerybos, Stūriai, Leininkai, Dagiai (iš ten kumečiai eidavo dirbti į dvarą). Kumečiai augino savo gyvulius, turėjo savo ūkelius, gaudavo iš dvaro ordinariją (grūdais ir pan.). Veikė vandens malūnas. Dvaras turėjo ir davo eigulį.
Į dvarą buvo du keliai: liepų (Liepkelis; buvo galima susiekti su Lūše) ir beržų (vedė į Pikelius – Beržkelis). Jei dvarininkai (4 ar 8 arkliais) važiuodavo į vieną pusę, tai vienu keliu, jei į kitą – kitu. Dvare buvo įrengta vasarvietė, tvenkinyje buvo salelė (išliko ir dabar), kur maudydavosi. Antroje dvaro pastato pusėje buvo akmeninė indaunė (žiemą supjaudavo nuo tvenkinio ledus, bėrė pjuvenomis ir taip net per vasarą išlaikė šviežią mėsą). Netoli dvaro buvo daug bičių avilių. Bites prižiūrėjo sodininkas Lenkšas, gyvenęs dvare. Dvaro kumetynai turėjo savo pavadinimus: Pūdininkai, Cerybos, Stūriai, Leininkai, Dagiai (iš ten kumečiai eidavo dirbti į dvarą). Kumečiai augino savo gyvulius, turėjo savo ūkelius, gaudavo iš dvaro ordinariją (grūdais ir pan.). Veikė vandens malūnas. Dvaras turėjo ir davo eigulį.


Ritinės dvaro palivarkas, vadinamas Griviniais, rusai vadino Griviniškiais (Graviniškės), per karą nenukentėjo. Čia buvo karvidės, klėtis, kumetynas ir 300 ha žemės. 1923 m. palivarke buvo 64 gyventojai. Dabar išlikę senieji senieji klevai ir kelis į palivarką<ref>Papasakojo Emilija Žilinskaitytė – Kesminienė, g. 1923 m Ritinės dvare. Užrašė Vitalija Juškevičiūtė, 1998 m. </ref>.
Ritinės dvaro palivarkas, vadinamas Griviniais, rusai vadino Griviniškiais (Graviniškės), per karą nenukentėjo. Čia buvo karvidės, klėtis, kumetynas ir 300 ha žemės. 1923 m. palivarke buvo 64 gyventojai. Dabar išlikę senieji klevai ir kelias į palivarką<ref>Papasakojo Emilija Žilinskaitytė – Kesminienė, g. 1923 m Ritinės dvare. Užrašė Vitalija Juškevičiūtė, 1998 m. </ref>.


== Mokykla ==
== Mokykla ==
64 eilutė: 66 eilutė:
* Leinikai – Ritinės Ritinės kaimo dalis, dar kitaip vadinamas Leiniais. Yra nuo Pikelių keli kilometrai Lūšės kryptimi. Iš kelio Pikeliai - Lūšė į Leininkus reikia pasukti pro šalikelėje stūksantį didžiulį akmenį. Dviejų aukštų keturbutis gyvenamas namas stovi pačiame Leininkais vadinamos vietovės centre. Kaip pasakoja Leininkuose gyvenanti 84-metų Ona Lenkauskienė: „Dvaro laikais stambesni ūkiai turėję savo pavadinimus: Varkaliai, Padambys, Leininkai". Leininkus, anot O.Lenkauskienės, buvo nusipirkęs toks Adamkavičius. Ir Padamby jam priklausę apie 20 hektarų. Paskutinis Leininkų savininkas buvo Tumas.  
* Leinikai – Ritinės Ritinės kaimo dalis, dar kitaip vadinamas Leiniais. Yra nuo Pikelių keli kilometrai Lūšės kryptimi. Iš kelio Pikeliai - Lūšė į Leininkus reikia pasukti pro šalikelėje stūksantį didžiulį akmenį. Dviejų aukštų keturbutis gyvenamas namas stovi pačiame Leininkais vadinamos vietovės centre. Kaip pasakoja Leininkuose gyvenanti 84-metų Ona Lenkauskienė: „Dvaro laikais stambesni ūkiai turėję savo pavadinimus: Varkaliai, Padambys, Leininkai". Leininkus, anot O.Lenkauskienės, buvo nusipirkęs toks Adamkavičius. Ir Padamby jam priklausę apie 20 hektarų. Paskutinis Leininkų savininkas buvo Tumas.  
* Liepkelis - kelias Ritinės kaime, apaugęs šimtametėmis liepomis, 6 km į pietus nuo Pikelių. Ilgis 23O m.
* Liepkelis - kelias Ritinės kaime, apaugęs šimtametėmis liepomis, 6 km į pietus nuo Pikelių. Ilgis 23O m.
* Marcupis - upelis Ritinės k. Išteka iš miškų ir įteka į [[Lūšis|Lūšiės]] upelį. Vasarą beveik išdžiūsta. Ilgis 4 km. Yra 4 km į pietus nuo Pikelių. Prie upelio gyvenęs Marcas.
* Marcupis - upelis Ritinės k. Išteka iš miškų ir įteka į [[Lūšis|Lūšės]] upelį. Vasarą beveik išdžiūsta. Ilgis 4 km. Yra 4 km į pietus nuo Pikelių. Prie upelio gyvenęs Marcas.
* [[Marijampolės miškas]] - miškas.
* [[Marijampolės miškas]] - miškas.
* Ritinės prūdai - du tvenkiniai, vienas prie Beržkelio, o kitas - prie Liepkelio. Apaugę didžiuliais medžiais. 1965 m. gilino. Plačiau žr. [[Ritinės I tvenkinys]] ir [[Ritinės II tvenkinys]].
* Ritinės prūdai - du tvenkiniai, vienas prie Beržkelio, o kitas - prie Liepkelio. Apaugę didžiuliais medžiais. 1965 m. gilino. Plačiau žr. [[Ritinės I tvenkinys]] ir [[Ritinės II tvenkinys]].
76 eilutė: 78 eilutė:
* [[Ritinės apylinkė]]
* [[Ritinės apylinkė]]
* [[Ritinės latvių kapinės]]
* [[Ritinės latvių kapinės]]
== Literatūra ==
* Sandra Lukošiūtė. Vytauto laikus menančioje Ritinėje žmonės gyvenimu nesiskundžia // Santarvė. - 2005. - Sausio 20. - Nr. 8. - P. 4, 6.


{{reflist}}
{{reflist}}
<small>
* Ritinės k. planas, 1891 m. // Kauno apskrities archyvas: F. I-66, ap. 5, b. 2821.
* Ritinės k. valstiečiams paskirtos žemės geodezinis aprašymas, 1902 m. // Lietuvos istorijos archyvas: F. 526, ap. 6, b. 6874. - 22 lap.
* Palūšės - Ritinės k. valstiečių žemių geodezinis aprašymas, 1891 m. // Kauno apskrities archyvas: F. I-66, ap. 3, b. 658. - 20 lap.
</small>
[[Kategorija: Židikų seniūnijos kaimai]]
[[Kategorija: Židikų seniūnijos kaimai]]
[[Kategorija: Ritinė]]
[[Kategorija: Ritinė]]

Naršymo meniu