Plinkšių durpynas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
S (robotas: smulkūs taisymai) |
S |
||
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
{{tvarkomas}} | {{tvarkomas}} | ||
„PLINKŠIŲ DURPYNAS“ yra [[Šerkšnėnų seniūnija|Šerkšnėnų seniūnijoje]], 20,5 km į pietvakarius nuo Mažeikių ir 8,5 km į pietryčius nuo Sedos. Užima [[Žalgirio miškas|Žalgirio miško]] (1865 ha, Mažeikių urėdija, Sedos girininkija) 38 ir 43 kvartalus (bendras plotas - 134 ha). | |||
Pagal administracinį suskirstymą teritorija priklauso Telšių apskrities, Mažeikių rajono, Šerkšnėnų seniūnijai. | Pagal administracinį suskirstymą teritorija priklauso Telšių apskrities, Mažeikių rajono, Šerkšnėnų seniūnijai. | ||
Teritorijoje stebimi kontinentinio bei jūrinio klimato požymiai, atspindintys bendrąsias šiaurės vakarų Lietuvos klimatines sąlygas. | Teritorijoje stebimi kontinentinio bei jūrinio klimato požymiai, atspindintys bendrąsias šiaurės vakarų Lietuvos klimatines sąlygas. | ||
Plinkšių pelkės regioną dengia įvairaus storio kvartero sąnašinė danga: lygumose ir rytinėje pusėje | Plinkšių pelkės regioną dengia įvairaus storio kvartero sąnašinė danga: lygumose ir rytinėje pusėje – dugninės morenos, kalvotoje dalyje bei vakaruose – galinės bei dugninės morenos. Po ledyninėmis sąnašomis slūgso juros, triaso ir permo sluoksniai. | ||
Plinkšių durpynas priklauso Rytų Žemaičių plynaukštės (rytinis pakraštys) geografiniam ir pelkiniam (A5) rajonams. Plinkšių pelkė patenka į Sedos – Ketūnų mikrorajoną. | Plinkšių durpynas priklauso Rytų Žemaičių plynaukštės (rytinis pakraštys) geografiniam ir pelkiniam (A5) rajonams. Plinkšių pelkė patenka į Sedos – Ketūnų mikrorajoną. | ||
Plinkšių pelkės teritorija pirmą kartą tyrinėta 1923 m. Tyrimų metu konstatuota, kad dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą šiame durpyne buvo kasamos kraikinės durpės [[Plinkšių dvaras|Plinkšių dvaro]] poreikiams tenkinti. Sovietiniu laikotarpiu Plinkšių pelkė buvo pradėta ruošti durpių eksploatacijai | Plinkšių pelkės teritorija pirmą kartą tyrinėta 1923 m. Tyrimų metu konstatuota, kad dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą šiame durpyne buvo kasamos kraikinės durpės [[Plinkšių dvaras|Plinkšių dvaro]] poreikiams tenkinti. Sovietiniu laikotarpiu Plinkšių pelkė buvo pradėta ruošti durpių eksploatacijai: iškasti vidiniai (seklūs) ir magistraliniai (gilūs( sausinimo kanalai. 1970-1990 m. durpyno dalyje kastos durpės, tačiau vėliau ši veikla buvo nutraukta. Didžioji dalis teritorijos apaugusi 30-40 m. amžiaus medynu (pušimis ir beržais).<ref>Janina Sribaliūtė. Plinkšių miško biosferos poligonas – retų augalų ir gyvūnų prieglobstis // Santarvė. Priedas Mūsų kraštas. - 2012. - Bal. 19. - Nr. 45. - P. 3.</ref>. | ||
Pagal dirvožemių rajonavimą Plinkšių pelkės regionas priskiriamas Lietuvos vidurio žemumos sričiai, Ventos baseino rajonui, bei patenka į Žemaitijos rytų plynaukštės glėjiškų velėninių jaurinių menkai pajaurėjusių velėninių jaurinių priesmėlių bei priemolių Lietuvos dirvožeminį rajoną. Plinkšių durpyno vidutinis durpių klodo storis - 4,0 m, didžiausias – 6,0 m. Podurpiniame sluoksnyje yra iki 2,8 m storio sapropelio sluoksnis, priemolis. | Pagal dirvožemių rajonavimą Plinkšių pelkės regionas priskiriamas Lietuvos vidurio žemumos sričiai, Ventos baseino rajonui, bei patenka į Žemaitijos rytų plynaukštės glėjiškų velėninių jaurinių menkai pajaurėjusių velėninių jaurinių priesmėlių bei priemolių Lietuvos dirvožeminį rajoną. Plinkšių durpyno vidutinis durpių klodo storis - 4,0 m, didžiausias – 6,0 m. Podurpiniame sluoksnyje yra iki 2,8 m storio sapropelio sluoksnis, priemolis. | ||