19 695
pakeitimai
Pikelių pagrindinė mokykla: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
→Istorija
| 18 eilutė: | 18 eilutė: | ||
Kada uždaryta rusiška ir vėl pradėjo veikti lietuviška mokykla, tiksliai nežinoma (apie 1919 m.). Buvo du mokytojai: Stefanija Ežerskaitė ir Magdalena Gaučaitė. M. Gaučaitei išėjus iš mokyklos į jos vietą atėjo mokytojas Želvys. Po to dirbo kiti mokytojai: Emilija Skavidytė-Šleinienė, Natalija Kunskaitė, Antanas Paulavičius, kuris iki 1927-09-01 buvo mokyklos vedėjas, bet ir vėliau joje dirbo mokytoju, o nuo 1927-09-01 vedėju paskirtas tos mokyklos mokytojas Vladas Jasinskas <ref>Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 8. - P. 837.</ref>. 1919 - 1928 m. Pikelių pradinė buvo įsikūrusi Pikelių špitolėje, parapijos salėje (buvusiuose kultūros namuose) ir veikė iki 1928 m. rudens. Salėje buvo padaryta pertvara: vienoje pusėje buvo pirmas ir antras skyriai, kitoje - trečias ir ketvirtas. Pirmame ir antrame skyriuose buvo mokoma aritmetikos, skaitymo, piešimo, dainavimo, tikybos, trečiame ir ketvirtame - ir geografijos, gamtos mokslo, Lietuvos istorijos, gramatikos. 1923 m. gegužės 1 d. nuo špitolė iki klebonijos moksleiviai pasodino uosių alėją. | Kada uždaryta rusiška ir vėl pradėjo veikti lietuviška mokykla, tiksliai nežinoma (apie 1919 m.). Buvo du mokytojai: Stefanija Ežerskaitė ir Magdalena Gaučaitė. M. Gaučaitei išėjus iš mokyklos į jos vietą atėjo mokytojas Želvys. Po to dirbo kiti mokytojai: Emilija Skavidytė-Šleinienė, Natalija Kunskaitė, Antanas Paulavičius, kuris iki 1927-09-01 buvo mokyklos vedėjas, bet ir vėliau joje dirbo mokytoju, o nuo 1927-09-01 vedėju paskirtas tos mokyklos mokytojas Vladas Jasinskas <ref>Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 8. - P. 837.</ref>. 1919 - 1928 m. Pikelių pradinė buvo įsikūrusi Pikelių špitolėje, parapijos salėje (buvusiuose kultūros namuose) ir veikė iki 1928 m. rudens. Salėje buvo padaryta pertvara: vienoje pusėje buvo pirmas ir antras skyriai, kitoje - trečias ir ketvirtas. Pirmame ir antrame skyriuose buvo mokoma aritmetikos, skaitymo, piešimo, dainavimo, tikybos, trečiame ir ketvirtame - ir geografijos, gamtos mokslo, Lietuvos istorijos, gramatikos. 1923 m. gegužės 1 d. nuo špitolė iki klebonijos moksleiviai pasodino uosių alėją. | ||
Mūrinė „raudonoji“ pradinė mokykla (kadangi buvo pastatyta iš raudonų plytų ir ji pastatyta buvusios rusų pradinės moyklos vietoje; uždarius rusų mokyklą, buvusiame mediniame pastate gyveno žmonės. Paskui šis pastatas nugriautas) buvo pastatyta apie 1928 metus. Mokykla buvo dviejų aukštų. Pirmame aukšte buvo dvi salės su pertvaromis, kuriose buvo po 2 skyrius, sargo kambarėlis, pusapvalis vestibiulis. Antrame aukšte gyveno mokytojai Petras Savickas su žmona, Vladas Jasinskas, Natalija Kunskaitė. Mokykla turėjo 2 ha žemės. | Mūrinė „raudonoji“ pradinė mokykla (kadangi buvo pastatyta iš raudonų plytų ir ji pastatyta buvusios rusų pradinės moyklos vietoje; uždarius rusų mokyklą, buvusiame mediniame pastate gyveno žmonės. Paskui šis pastatas nugriautas) buvo pastatyta apie 1928 metus. Mokykla buvo dviejų aukštų. Pirmame aukšte buvo dvi salės su pertvaromis, kuriose buvo po 2 skyrius, sargo kambarėlis, pusapvalis vestibiulis. Antrame aukšte gyveno mokytojai Petras Savickas su žmona, Vladas Jasinskas, Natalija Kunskaitė. Mokykla turėjo 2 ha žemės. Šioje mokykloje taip pat yra dirbę mokytojai Viktoras Rozga, A. Rimkus, Jonas Balčiūnas su žmona Angele 1937-1940 m. | ||
Kurį laiką mokykla yra buvusi Antaninos | Kurį laiką mokykla yra buvusi Antaninos Budrienės name. 1934 m. mokyklos vedėjas buvo P. Savickas, buvo 5 skyriai ir dirbo trys mokytojai: Petras Savickas, Vldas Jasinskas ir Natalija Kunskaitė, o paskui vietoj jos - Zofija Žargytė. 1939 m. pradėjo veikti ir 6 skyrius.<ref>S. Bliūdžiuvienė. Mažeikių rajono Pikelių istorija. - 1986. - P. 7.</ref>. 1940 m. pasikeitus valstybinei santvarkai buvo pakeisti mokytojai. Vietoje Balčiūnų buvo atkelti Stasys ir Adelė Leščinskai. Tačiau jie 1941 m. birželio mėn. abu ištremti į Sibirą<ref>A. Garliauskas. Intelegentija 1940-1941 metais. - V., 1991. - P. 133.</ref>. 1944 m. metų rudenį, praėjus frontui, vaikai buvo mokomi Zenano Jakšo name. | ||
1945 m. pradinė mokykla įsikūrė Pikelių miestelio centre, žydo Zalcmono name ir čia buvo iki 1979 m. 1948 m. pradinė mokykla performuota į progimnazinę (pradinėje buvo tik 5 klasės). 1950 m. mokykla tapo septynmete. Pirmos keturios klasės ir septinta įsikūrė miestelio pagrindinės mokyklos patalpose, o 5 kl. ir 6 kl. – buvusioje klebonijoje. Mokyklai nuo 1950 m. rugsėjo 1 d. iki 1957 m. rugsėjo 1 d. vadovavo [[Lenkevičius Jonas|Jonas Lenkevičius]]. Jo iniciatyva ant mokyklos aukšto buvo įrengtas mokinių bendrabutis - iš viso trys kambariai ir virtuvė. Kasmet buvo organizuojami du iškimnigi vakarai: per naujus metus ir sporto šventė mokslo metų pabaigoje. J. lenkevičiaus pastangomis ir gyventojams prašant buvo įkurta Pikelių vidurinė mokykla, bet ji dėl mokinių stokos negalėjo ilgai išsilaikyti <ref>A. Poškus (sud.). Pedagogai - mūsų švyturiai (Kraštotyrinė medžiaga apie mokytojus). - Mažeikiai, 1997.</ref>. | 1945 m. pradinė mokykla įsikūrė Pikelių miestelio centre, žydo Zalcmono name ir čia buvo iki 1979 m. 1948 m. pradinė mokykla performuota į progimnazinę (pradinėje buvo tik 5 klasės). 1950 m. mokykla tapo septynmete. Pirmos keturios klasės ir septinta įsikūrė miestelio pagrindinės mokyklos patalpose, o 5 kl. ir 6 kl. – buvusioje klebonijoje. Mokyklai nuo 1950 m. rugsėjo 1 d. iki 1957 m. rugsėjo 1 d. vadovavo [[Lenkevičius Jonas|Jonas Lenkevičius]]. Jo iniciatyva ant mokyklos aukšto buvo įrengtas mokinių bendrabutis - iš viso trys kambariai ir virtuvė. Kasmet buvo organizuojami du iškimnigi vakarai: per naujus metus ir sporto šventė mokslo metų pabaigoje. J. lenkevičiaus pastangomis ir gyventojams prašant buvo įkurta Pikelių vidurinė mokykla, bet ji dėl mokinių stokos negalėjo ilgai išsilaikyti <ref>A. Poškus (sud.). Pedagogai - mūsų švyturiai (Kraštotyrinė medžiaga apie mokytojus). - Mažeikiai, 1997.</ref>. | ||