Pievys: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
189 pridėti baitai ,  21:14, 1 sausio 2021
 
21 eilutė: 21 eilutė:
Pievio žemupyje ūksminguose, lapuočiais apaugusiuose krantuose didelė žolinių augalų įvairovė. Upelio salpoje yra nemažai atvirų, sausų ir apysausių pievų, prisiglaudusių daugiausia prie vagos vingių. Neretai per upelį permesti rastiniai tilteliai ir liepteliai, o vagoje pasitaiko stambių akmenų, pakrantėje apnuogintų stambių medžių šaknų. Visa tai daro Pievio kraštovaizdį labai patrauklų, o atviros pievos ir liepteliai - lengvai prienamą. Akį patraukia įvairiaspalvės, žemos, atviros pievos ir medynuose prie vagos sužėlę jonpaparčiai, vagoje žydinčios griovenės, purienos, šlaituose augantys ąžuolai. Šioje gamtinėje teritorijoje auga nemažai retų, saugomų bei apyrečių augalų rūšių. Tai [[miškinė varnalėša]], kuri įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą, [[baltijinė gegūnė]], kuri auga Pievio salpinėse pievose, [[vyriškoji gegužraibė]], nedidelėmis grupelėmis aptinkama krantų natūraliose pievose.
Pievio žemupyje ūksminguose, lapuočiais apaugusiuose krantuose didelė žolinių augalų įvairovė. Upelio salpoje yra nemažai atvirų, sausų ir apysausių pievų, prisiglaudusių daugiausia prie vagos vingių. Neretai per upelį permesti rastiniai tilteliai ir liepteliai, o vagoje pasitaiko stambių akmenų, pakrantėje apnuogintų stambių medžių šaknų. Visa tai daro Pievio kraštovaizdį labai patrauklų, o atviros pievos ir liepteliai - lengvai prienamą. Akį patraukia įvairiaspalvės, žemos, atviros pievos ir medynuose prie vagos sužėlę jonpaparčiai, vagoje žydinčios griovenės, purienos, šlaituose augantys ąžuolai. Šioje gamtinėje teritorijoje auga nemažai retų, saugomų bei apyrečių augalų rūšių. Tai [[miškinė varnalėša]], kuri įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą, [[baltijinė gegūnė]], kuri auga Pievio salpinėse pievose, [[vyriškoji gegužraibė]], nedidelėmis grupelėmis aptinkama krantų natūraliose pievose.


Pievupis minimas 1545 m. liepos 27 d. Livonijos ordino magistro Hermano Hasenkampo paskirtų įgaliotinių Livonijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sienų patikros ataskaitoje <ref>[http://www.if.vu.lt/files/LIS%20serveris/LietuvosIstorijosStudijosNo27.pdf]</ref>.
Pievupis minimas 1545 m. liepos 27 d. Livonijos ordino magistro Hermano Hasenkampo paskirtų įgaliotinių Livonijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sienų patikros ataskaitoje <ref>[http://www.if.vu.lt/files/LIS%20serveris/LietuvosIstorijosStudijosNo27.pdf]</ref>. Taip pat minimas 1568 metais Biržinėnų tijūnijos inventoriuje <ref> Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. Sud. V. Abramavičius. - Vilnius, 1963, p. 47. </ref>.
 
== Literatūra ==
== Literatūra ==
<small>
<small>

Naršymo meniu