Pievinis satyriukas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Sparno ilgis 18 - 20 mm. Skraido birželio – liepos mėn. Apsigyvena drėgnose paupių, paežerių pievose, švylinėse žemapelkėse, durpynų pakraščiuose. Lytinis dimorfizmas nors ir neryškus, bet pastebimas: patino priekinio sparno viršūnė su nežymia juoda dėmele, o patelės priekinio sparno išoriniame krašte dvi dėmės, užpakaliniame - keturios. Rūšis labai panaši į gelsvąjį (''Coenonympha pamphilus'') ir tamsųjį (''C. glycerion'') satyriukus. Kiaušinėlius deda po vieną ant mitybinių augalų. Vikšrai iš jų išsirita rugsėjo mėn. ir žiemoja. Vikšrai žali, su per vidurį einančia žalia juosta, kuri padengta gelsvais gumburėliais. Šalia jos yra dar dvi balsvos linijos. Minta švyliais (''Eriophorum'' sp.), saidromis (''Rhynochospora'' sp.), viksvomis (''Carex'' sp.). Lėliukė žalia.

Rajone labai reta, tik pagal literatūrinius šaltinius žinoma rūšis. Vienintelė nurodoma radvietė - Grauminalės pelkynų apylinkės. (V. Monsevičius).