Pievėnai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search

Pievėnai (žiūrėti kodą)

21:58, 1 sausio 2021 versija

2 104 pridėti baitai ,  21:58, 1 sausio 2021
→‎Istorinės žinios
 
(nerodoma 18 tarpinių versijų, sukurtų to paties naudotojo)
12 eilutė: 12 eilutė:
[[Vaizdas:Pievenai.namas1.MKE.2009-07-20.jpg|thumb|right|260px|]]
[[Vaizdas:Pievenai.namas1.MKE.2009-07-20.jpg|thumb|right|260px|]]


'''PIEVĖNAI''', kaimas [[Tirkšlių seniūnija|Tirkšlių seniūnijoje]], 11 km į pietvakarius nuo [[Viekšniai|Viekšnių]]. Pietrytiniu pakraščiu teka [[Pievys]] ([[Venta|Ventos]] intakas). Šiaurėje ribojasi su [[Gauryliai|Gaurylių]] k., pietuose - su Telšių raj. Yra [[Pievėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia|bažnyčia]] (past. 1788 m.), kurioje išlikęs vienintelis Europoje paprotys - tetralizuotas velykžydžių budėjimas, ryšių skyrius, [[Pievėnų medicinos punktas|medicinos punktas]] (2004 m. buvo prisirašę 226 gyv.).  
'''PIEVĖNAI''', kaimas [[Tirkšlių seniūnija|Tirkšlių seniūnijoje]], 11 km į pietvakarius nuo [[Viekšniai|Viekšnių]]. Pietrytiniu pakraščiu teka [[Pievys]] ([[Venta|Ventos]] intakas). Šiaurėje ribojasi su [[Gauryliai|Gaurylių]] k., pietuose - su Telšių raj. Yra [[Pievėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia|bažnyčia]] (past. 1788 m.), kurioje išlikęs vienintelis Europoje paprotys - tetralizuotas velyknakčio budėjimas per šv. Velykas, ryšių skyrius, [[Pievėnų medicinos punktas|medicinos punktas]] (2004 m. buvo prisirašę 226 gyv.). Veikė [[Pievėnų biblioteka|biblioteka]].


Pievenų k. Maziliauskų sodyboje stovi gražus liaudies meistro Patockio darbo stogastulpis, Radzių - savitos konstrukcijos akmeninis koplytstulpis <ref>Povilas Šverebas. Žygio maršrutas „Ten, kur „Nafta" (2) // Santarvė.</ref>.
Pievenų k. Maziliauskų sodyboje stovi gražus liaudies meistro Patockio darbo stogastulpis, Radzių - savitos konstrukcijos akmeninis koplytstulpis <ref>Povilas Šverebas. Žygio maršrutas „Ten, kur „Nafta" (2) // Santarvė.</ref>.
19 eilutė: 19 eilutė:
Gyventojų skaičius: 1859 m. - 186, 1902 m. - 282 gyv., 1923 m. - 67 ūkiai, 379 gyv., 1959 m. - 415, 1970 m. - 302 gyv., 1972 m. - 84 kiemai, 1979 m. - 279, 1986 m. - 250 gyv., 2001 m. - 234 gyv. (113 vyr., 121 mot.).  
Gyventojų skaičius: 1859 m. - 186, 1902 m. - 282 gyv., 1923 m. - 67 ūkiai, 379 gyv., 1959 m. - 415, 1970 m. - 302 gyv., 1972 m. - 84 kiemai, 1979 m. - 279, 1986 m. - 250 gyv., 2001 m. - 234 gyv. (113 vyr., 121 mot.).  


Pievėnuose gyveno knygnešiai [[Baltrimas Nikodemas|Nikodemas Baltrimas]], [[Baltėnas Konstantinas|Konstantinas Baltėnas]], [[Lopšys]], 1900-06-29 gimė revoliucinio judėjimo dalyvis [[Garelis Juozas|Juozas Garelis]], 1907-09-15 gimė skulptorius, pedagogas [[Pundzius Bronius|Bronius Pundzius]], 1943-04-25 - Lietuvos kūno kultūros akademijos kalbų katedros vedėjas [[Drazdauskas Adomas|Adomas Drazdauskas]], 1948-03-15 - Lietuvos ir Mažeikių rajono politinis bei visuomenės veikėjas, [[Tirkšlių seniūnija|Tirkšlių seniūnijos]] seniūnas [[Sobutas Klemas|Klemas Sobutas]].
Pievėnuose XIX a. gyveno knygnešiai [[Baltrimas Nikodemas|Nikodemas Baltrimas]], [[Baltėnas Konstantinas|Konstantinas Baltėnas]], [[Lopšys]], [[Svobutas Simonas|Simonas Svobutas]].
* 1900-06-29 gimė revoliucinio judėjimo dalyvis [[Garelis Juozas|Juozas Garelis]].
* 1907-09-15 gimė skulptorius, pedagogas [[Pundzius Bronius|Bronius Pundzius]].
* 1943-04-25 gimė Lietuvos kūno kultūros akademijos kalbų katedros vedėjas [[Drazdauskas Adomas|Adomas Drazdauskas]].
* 1948-03-15 gimė Lietuvos ir Mažeikių rajono politinis bei visuomenės veikėjas, [[Tirkšlių seniūnija|Tirkšlių seniūnijos]] seniūnas [[Sobutas Klemas|Klemas Sobutas]].
* 1953-05-02 gimė Mažeikių raj. savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė (nuo 1980 m.), rašytojos Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos premijos laureatė (2003 m.) [[Jonauskienė Aldona|Aldona Jonauskienė]].  


2010 m. Pievėnų k. gyventoja Jadvygai Garalienė apdovanota ordinu „Už nuplenus Lietuvai", išauginusiai aštuonis vaikus<ref>Kristina Varkalytė. Pievėniškei - valstybės apdovanojimas // Santarvė. - 2010. - Rugsėjo 25. - Nr. 108. - P. 1-4.</ref>.
2010 m. Pievėnų k. gyventoja Jadvygai Garalienė apdovanota ordinu „Už nuplenus Lietuvai", išauginusiai aštuonis vaikus<ref>Kristina Varkalytė. Pievėniškei - valstybės apdovanojimas // Santarvė. - 2010. - Rugsėjo 25. - Nr. 108. - P. 1-4.</ref>.
26 eilutė: 31 eilutė:
[[Vaizdas:Pievenai.MKE.2005-08-06.jpg|thumb|left|180px|Kunigo Stulginskio (1887-11-10 - 1943-01-31), buvusio 10 metų Pievėnų bažnyčios klebonu, kapas bažnyčios šventoriuje]]
[[Vaizdas:Pievenai.MKE.2005-08-06.jpg|thumb|left|180px|Kunigo Stulginskio (1887-11-10 - 1943-01-31), buvusio 10 metų Pievėnų bažnyčios klebonu, kapas bažnyčios šventoriuje]]


Pirmą kartą istoriniuose aktuose Pievėnai minimi išvedant tarp Livonijos ir Žemaičių ribą 1426 m. Tada ji šiame ruože ėjo Dabikinės upe, per Pievėnus, [[Balėnai|Balėnus]]. 1528 m. kariuomenės sąrašuose vėl galima rasti Pievėnų vardą; tada čia gyveno kelios bajorų šeimos, turėjusios statyti karo reikalams raitelių.<ref>Lietuvių enciklopedija. - Boston, 1960. - T. 22. - P. 472.</ref>. Kaimas minimas Žemaičių žemės teismo aktų knygose 1599 m. (Sprogis, 1888:225). 1738-06-17 Tirkšlių seniūnijos inventoriuje nurodyta, kad yra 7 dūmai (kiemai)<ref>Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. SA-3774, l. 814.</ref>.  
Pirmą kartą istoriniuose aktuose Pievėnai minimi išvedant tarp Livonijos ir Žemaičių ribą 1426 m. Tada ji šiame ruože ėjo Dabikinės upe, per Pievėnus, [[Balėnai|Balėnus]]. 1528 m. kariuomenės sąrašuose vėl galima rasti Pievėnų vardą; tada čia gyveno kelios bajorų šeimos, turėjusios statyti karo reikalams raitelių.<ref>Lietuvių enciklopedija. - Boston, 1960. - T. 22. - P. 472.</ref>. Pievėnų kaimo žemės ribos aprašytos 1568 m. Biržinėnų tijūnijos inventoriuje <ref> Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. Sud. V. Abramavičius. - Vilnius, 1963, p. 47. </ref>. Pievėnų kaimas 1569 metais paminėtas Tirkšlių dvaro ir miestelio inventoriuje, kur nurodyti kaimo valakai ir valstiečių pavardės <ref> Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. Sud. V. Abramavičius. - Vilnius, 1963, p. 49. </ref>. Minimi ir Žemaičių žemės teismo aktų knygose 1599 m. (Sprogis, 1888:225). Pievėnų kaimas, miškai, pievos paminėti ir 1605 metų Tirkšlių valdos inventoriuje <ref> Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. Sud. V. Abramavičius. - Vilnius, 1963, p. 78. </ref>.1738-06-17 Tirkšlių seniūnijos inventoriuje nurodyta, kad yra 7 dūmai (kiemai)<ref>Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. SA-3774, l. 814.</ref>.  


1776-1788 m. dvarininkas Feliksas Važinskis pastatė medinę Jėzaus Nukryžiuotojo bažnyčią, paskirdamas jai valaką žemės. Ji ilgą laiką veikė kaip Tirkšlių filija. Tik 1921 m. pakelta parapija ir 1940 m. apjungė 1686 katalikus. Priklausė Viekšnių dekanatui. Prie bažnyčios veikė pradžios mokykla, kurioje 1853 m. mokėsi 14 vaikų.<ref>Lietuvių enciklopedija. - Boston, 1960. - T. 22. - P. 472.</ref>.  
1776-1788 m. dvarininkas Feliksas Važinskis pastatė medinę Jėzaus Nukryžiuotojo bažnyčią, paskirdamas jai valaką žemės. Ji ilgą laiką veikė kaip Tirkšlių filija. Tik 1921 m. pakelta parapija ir 1940 m. apjungė 1686 katalikus. Priklausė Viekšnių dekanatui. Prie bažnyčios veikė pradžios mokykla, kurioje 1853 m. mokėsi 14 vaikų.<ref>Lietuvių enciklopedija. - Boston, 1960. - T. 22. - P. 472.</ref>.  


1918 įkurta kom. kuopelė <ref>Tarybų Lietuvos enciklopedija. - V., - T. III. - P. 372 - 373.</ref>. 1859 kaime buvo 186, 1923 – 379, 1959 – 415, 1970 – 302, 1979 – 279 gyv. (TLE,III,p.372-373).
1918 įkurta kom. kuopelė <ref>Tarybų Lietuvos enciklopedija. - V., - T. III. - P. 372 - 373.</ref>. 1859 kaime buvo 186, 1923 – 379, 1959 – 415, 1970 – 302, 1979 – 279 gyv. (TLE,III,p.372-373). III deš. Adomas Beinoravičius atidarė mažą kaimo krautuvėlę, kurioje prekiavo silkėmis, vinimis ir kt. prekėmis. Ši krautuvė veikė iki 1927 metų. <ref>Bernarda Plastinina. Mažeikių Didžioji gatvė atitiko savo pavadinimą // Santarvė. - 2009. - Lapkr. 7. - Nr. 126. - P. 4.</ref>.


1944 m. liepos 29 d. Pievėnų klebonijoje vykusio pasitarimo metu buvo įkurta Tėvynės apsaugos rinktinė, kuri kovėsi prieš sovietinę okupacinę kariuomenę.
1944 m. liepos 29 d. Pievėnų klebonijoje vykusio pasitarimo metu buvo įkurta Tėvynės apsaugos rinktinė, kuri kovėsi prieš sovietinę okupacinę kariuomenę.


Tarpukaryje veikė mokykla, pašto agentūra, buvo kelios krautuvės ir amatininkų dirbtuvėlės. Netoli esančiame Mitkaičių kaime pastatyta pieninė. Po II pasaul. karo Pievėnai buvo priskirti Balėnų apylinkei, veikė kultūros namai, biblioteka, buvo J. Garelio kolūkio centrinė gyvenvietė.  
Tarpukaryje veikė mokykla, pašto agentūra, buvo kelios krautuvės ir amatininkų dirbtuvėlės. Netoli esančiame Mitkaičių kaime pastatyta pieninė. Po II pasaul. karo Pievėnai buvo priskirti Balėnų apylinkei, veikė [[Pievėnų kultūros namai|kultūros namai]], [[Pievėnų biblioteka|biblioteka]], buvo J. Garelio kolūkio centrinė gyvenvietė.
 
1951-10-02 iš Pievėnų k. į Krasnojarsko sritį išvežta Stasio ir Stefanijos Narmontų šeima (grįžo 1958-03-08 į Pievėnus).  


Kultūros paminklai: 3 istorijos (namas, kuriame gimė Juozas Garelis, paminklinis akmuo 1918-50 žuvusiems už tarybų valdžią, sodyba – dailininko Broniaus Pundziaus tėviškė), 1 architektūros (bažnyčia ir varpinė, 178), 15 dailės (11 bažnyčioje, 2 kapinėse, 2 sodybose). Prie buv. mokyklos iš sovietinių laikų išlikęs stovintis akmeninis paminklas, kuriame iškalti žodžiai: „Žuvusiems nuo buržuazinių nacionalistų" ir ilgas žuvusiųjų sąrašas. Kur šiuo metu stovi buv. mokykos pastatas, stadionas, parkas, anksčiau yra buvusi Kazio Butkaus žemė. 1949 m. šešių asmenų Butkų šeima buvo ištremta į Sibirą, Irkutsko sritį. Po Stalino mirties Butkai grįžo į savo namus. 1960 m. Aloyzas Butkus 1960 m.  buvo iškeltas į netoliese esančio negrįžusio tremtinio Taurinsko namo dalį. Prie Butkų namo sovietinė valdžia pastatė dviejų aukštų mūrinį pastatą - priestatą ir įrengė mokyklą. Senasis medinis namas taip pat pritaikytos mokyklos klasėms. 1995 m. Butkui buvo atstatyta nuosavybės teisė į tėvų gyvenamąjį namą <ref>Petkevičiūtė K. „Išpūstas" pievėniškių nerimas // Būdas žemaičių. - 2007. - Sausio 9. - Nr. 2. - P. 4. </ref>.
Kultūros paminklai: 3 istorijos (namas, kuriame gimė Juozas Garelis, paminklinis akmuo 1918-50 žuvusiems už tarybų valdžią, sodyba – dailininko Broniaus Pundziaus tėviškė), 1 architektūros (bažnyčia ir varpinė, 178), 15 dailės (11 bažnyčioje, 2 kapinėse, 2 sodybose). Prie buv. mokyklos iš sovietinių laikų išlikęs stovintis akmeninis paminklas, kuriame iškalti žodžiai: „Žuvusiems nuo buržuazinių nacionalistų" ir ilgas žuvusiųjų sąrašas. Kur šiuo metu stovi buv. mokykos pastatas, stadionas, parkas, anksčiau yra buvusi Kazio Butkaus žemė. 1949 m. šešių asmenų Butkų šeima buvo ištremta į Sibirą, Irkutsko sritį. Po Stalino mirties Butkai grįžo į savo namus. 1960 m. Aloyzas Butkus 1960 m.  buvo iškeltas į netoliese esančio negrįžusio tremtinio Taurinsko namo dalį. Prie Butkų namo sovietinė valdžia pastatė dviejų aukštų mūrinį pastatą - priestatą ir įrengė mokyklą. Senasis medinis namas taip pat pritaikytos mokyklos klasėms. 1995 m. Butkui buvo atstatyta nuosavybės teisė į tėvų gyvenamąjį namą <ref>Petkevičiūtė K. „Išpūstas" pievėniškių nerimas // Būdas žemaičių. - 2007. - Sausio 9. - Nr. 2. - P. 4. </ref>.
43 eilutė: 50 eilutė:
== Mokykla ==
== Mokykla ==
[[Vaizdas:Pievenu mokykla.MKE.2009-07-20.jpg|thumb|left|210px|]]
[[Vaizdas:Pievenu mokykla.MKE.2009-07-20.jpg|thumb|left|210px|]]
 
[[Vaizdas:Pievenu prad. m-klos pazymejimas 1944 m..jpg|thumb|left|210px|Pievėnų pradžios mokyklos pažymėjimas, 1944 m.]]
Istoriniuose šaltiniuose nurodoma Pievėnuose buvus prie bažnyčios pradinę mokyklą. 1921 m. valstiečio Petro Adomavičiaus namuose atidaryta Pievėnų pradinė mokykla. Joje veikė 3 skyriai. Gausiausias buvo pirmasis skyrius (30 mokinių). Trečią skyrių lankė mokiniai iki 15 m. amžiaus. Mokykloje nuo 1922 m. dirbo mokytoja Bronė Jaugaitė. Tuo metu mokyklą lankė apie 45 mokinius.
Istoriniuose šaltiniuose nurodoma Pievėnuose buvus prie bažnyčios pradinę mokyklą. 1921 m. valstiečio Petro Adomavičiaus namuose atidaryta Pievėnų pradinė mokykla. Joje veikė 3 skyriai. Gausiausias buvo pirmasis skyrius (30 mokinių). Trečią skyrių lankė mokiniai iki 15 m. amžiaus. Mokykloje nuo 1922 m. dirbo mokytoja Bronė Jaugaitė. Tuo metu mokyklą lankė apie 45 mokinius.
    
    
1924 m. mokykla perkelta pas ūkininką Antanavičių. Mokyklos pastatas buvo labai prastas, klasė tamsi, šalta. Trūko mokyklinio inventoriaus, kuro. Mokytoja dirbo Steponavičiūtė, vėliau – J.Gaudiešius, Taujenytė, Prialgauskas, Samulytė. Mokykloje tuo metu mokėsi apie 50 mokinių.
1924 m. mokykla perkelta pas ūkininką Antanavičių. Mokyklos pastatas buvo labai prastas, klasė tamsi, šalta. Trūko mokyklinio inventoriaus, kuro. Mokytoja dirbo Steponavičiūtė, vėliau – Juozas Gaudiešius (1927-07-01 išvyko dirbti į Barstyčių pradinę mokyklą)<ref>Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 7. - P. 685.</ref>., Bronislava Taujenytė (nuo 1927-09-01 mokyklos vedėja; buvo baigusi Panevėžio mokytojų seminariją), Prialgauskas, Samulytė. Mokykloje tuo metu mokėsi apie 50 mokinių. 1930-01-16 mokyklos mokytoju paskirtas Kostas Baltrušaitis, bet 1930-02-01 atleistas ir nuo tos dienos vietoj jo paskirta Salomėja Samuolytė.


1933 m. sausio mėnesį mokykla persikėlė pas Mariją Irkinienę, kuri buvo pasistačiusi naują namą. Čia patalpos buvo daugiau pritaikytos mokyklai – dideli langai, erdvesnės klasės. Tuo metu mokytojavo Prialgauskas, Vyšniauskai, Kučinskai.
1933 m. sausio mėnesį mokykla persikėlė pas Mariją Irkinienę, kuri buvo pasistačiusi naują namą. Čia patalpos buvo daugiau pritaikytos mokyklai – dideli langai, erdvesnės klasės. Tuo metu mokytojavo Prialgauskas, Vyšniauskai, Kučinskai.
60 eilutė: 67 eilutė:
===Direktoriai===
===Direktoriai===
Pirmasis mokyklos direktorius buvo Povilas Perminas. Jis vadovavo 1949–1951 metais. Po to Algirdas Palčiauskas. 1954 m. jis vadovavimą  perdavė Algirdui Opulskiui. Po jo metus direktoriavo Algirdas Čaika. 1959-aisiais valdžią į savo rankas perėmė moterys. Pirmoji iš jų – Olga Miškinienė, po jos Irena Litvinaitė, dar vėliau Olga Tėvelavičienė, Lida Žakarytė – Svobutienė. 1970 m. direktoriumi buvo paskirtas Rimantas Labžentis, kurį 1973-siais pakeitė Liuda Juozapavičiūtė. Po metų mokyklai jau vadovavo Feliksas Borusas, kuris 1977 m. vietą užleido Jovitai Mingėlienei. 1984-aisias direktoriauti pradėjo [[Meinorius Andrius|Andrius Meinorius]]. Jį po šešerių metų pakeitė Zigmas Tikuišis. 1993 m. direktoriaus vietą užėmė Emilija Odinaitė – Kersnauskienė, kurią 2001-aisiais pakeitė Rūta Končiutė. 2004 m. mokykla prijungiama prie Tirkšlių vidurinės mokyklos, kuriai vadovauja Marius Vilimas.
Pirmasis mokyklos direktorius buvo Povilas Perminas. Jis vadovavo 1949–1951 metais. Po to Algirdas Palčiauskas. 1954 m. jis vadovavimą  perdavė Algirdui Opulskiui. Po jo metus direktoriavo Algirdas Čaika. 1959-aisiais valdžią į savo rankas perėmė moterys. Pirmoji iš jų – Olga Miškinienė, po jos Irena Litvinaitė, dar vėliau Olga Tėvelavičienė, Lida Žakarytė – Svobutienė. 1970 m. direktoriumi buvo paskirtas Rimantas Labžentis, kurį 1973-siais pakeitė Liuda Juozapavičiūtė. Po metų mokyklai jau vadovavo Feliksas Borusas, kuris 1977 m. vietą užleido Jovitai Mingėlienei. 1984-aisias direktoriauti pradėjo [[Meinorius Andrius|Andrius Meinorius]]. Jį po šešerių metų pakeitė Zigmas Tikuišis. 1993 m. direktoriaus vietą užėmė Emilija Odinaitė – Kersnauskienė, kurią 2001-aisiais pakeitė Rūta Končiutė. 2004 m. mokykla prijungiama prie Tirkšlių vidurinės mokyklos, kuriai vadovauja Marius Vilimas.
 
== Mikrotoponiminiai vietovardžiai ==
== Mikrotoponiminiai vietovardžiai ==
Pievėnų k. vietovardžiai užrašyti apie 1972 m.
Pievėnų k. vietovardžiai užrašyti apie 1972 m.
81 eilutė: 88 eilutė:
*  Giedrėnų Juodvarnis. Liepos 10-11 d. mūsų bažnytkaimį aplankė ... vyskupas Karevičius... - (Mūsų žinios. Pievėnai) // DB. - 1918, rugpj. 23 (Nr. 32), p. 12.
*  Giedrėnų Juodvarnis. Liepos 10-11 d. mūsų bažnytkaimį aplankė ... vyskupas Karevičius... - (Mūsų žinios. Pievėnai) // DB. - 1918, rugpj. 23 (Nr. 32), p. 12.
* Gėdvenių juodvarnis. Pievėnų miestelis nedidelis..." / . - (Mūsų žinios) // DB. - 1918, liep. 11 (Nr. 28), p. 12.
* Gėdvenių juodvarnis. Pievėnų miestelis nedidelis..." / . - (Mūsų žinios) // DB. - 1918, liep. 11 (Nr. 28), p. 12.
* K. Blaivybės dalykai. Pievėnai // Viltis. - 1913. - Saus. 4 (17). - Nr. 2. - P. 3.
</small>
</small>


[[Kategorija: Tirkšlių seniūnijos kaimai]]
[[Kategorija: Tirkšlių seniūnijos kaimai]]
[[Kategorija: Pievėnai]]
Gauta iš „https://mke.lt/Specialus:MobileDiff/31290...47344“

Naršymo meniu