Pavirvytės dvaras

Pavirvytės dvaras

PAVIRVYTĖS DVARAS yra Virvytės deš. krante. Vienas žymiausių šio dvaro savininkų, Edvardas Paulavičius, buvęs Kališo dabartinėje Baltarusijoje gimnazijos direktoriumi. Atsidėkodami už nuoširdų darbą, gimnazijos steigėjai atsisveikindami jam padovanojo gimnazijos biblioteką, kurią pedagogas parsigabeno į Pavirvytę ir čia įsteigė viešą biblioteką. Paulavičiai keitėsi knygomis su kitų dvarų raštingais savininkais, į Pavirvytę knygų 8 kilometrus pėsčiomis žingsniuodavo ir būsimieji profesoriai Mykolas, Vaclovas bei Viktoras Biržiškos, knygomis buvo keičiamasi ir su gausius tuo metu literatūros rinkinius turėjusiais Santeklių, Daubiškių dvarais.

Dvaro pastatus supo ūksmingas parkas, apie 1900 m. užveistas 10 hektarų sodas; parkas terasomis leidosi į Virvytės slėnį. Laiptai ir alėjos buvę apsodinti karpomais jazminų ir alyvų krūmais.

Išliko apie 7,6 ha buvusio dvaro sodybvietė, sodas sunyko po II pasaulinio karo, baigia sunykti ir gyvenamasis namas, kol kas nesulaukęs pritaikymo šiais laikais.

Yra išlikęs pasakojimas apie šiame dvare vykusią dramą. Profesorius M. Biržiška mini Pavirvytėje 1848 m. nusižudžiusį 35 metų amžiaus Domininką Paulavičių, gal pirmojo iš Paulavičių, Juozo, brolį? Po kelių metų kerdžius ganęs per naktį dvaro arklius. Sutemus atėjęs pas jį Domelis, dvaro savininko brolis, kuris sugyvendavęs su dvaro darbininkais. Abu šnekėjęsi iki aušros. Kai tik kerdžius kildavęs arklių pažiūrėti, ateivis vis sulaikydavęs, girdi, niekur tie arkliai neprapuls. Kai ėmė brėkšti rytas, svečias pasakęs, kad jam laikas eiti, ir pasišalinęs. Tik tuomet kerdžius suvokęs, kad jo nakties pašnekovas miręs ir palaidotas. Tik tuomet išsigandęs. Ir arklius radęs neramius, išgąstingai į būrį susiglaudusius, piktai prunkščiančius.

Prieš I pasaul. karą Pavirvytės dvaras priklausė V. Nagurskiui. Išparceliuotas 1926 m. Jo žemėje susikūrė Pavirvytės kaimas .