Mildos slėnis

Rodyklė į Mildos slėnį

Mildos slėnis žvelgiant nuo kalvos

MILDOS SLĖNIS, prie Rimolių piliakalnio esanti vietovė.

1928 m. paskelbtame „Archeologinių Lietuvos paminklų sąraše" P. Tarasenka mini, kad „Padvarninkų kaime, ties Varduvos upe, yra Mildos slėnis, kuriame augę šventi ąžuolai". Remiantis šiuo užrašu, žinių apie minėtą slėnį suteikė gydytojas Gotšalkas. Tikėtina, kad tada vietiniai gyventojai apie Mildos slėnį ir netoliese esantį Rimolių piliakalnį žinojo įvairių legendų, kuriomis galėjo pasinaudoti Povilas Abelkis, 1952 m. emigracijoje parašęs romaną „Žemaičių krikštas" Sedulos upės (taip romane vadinama Varduva) vingyje įkurdinta Sedos žinyčia, kurioje kūrenasi amžinoji ugnis, o Milda yra šios žinyčios vaidilučių vyriausioji, besirūpinanti, kad merginos - būsimos nuotakos - tinkamai pasirengtų šeimyniniam gyvenimui. Romano siužetas ir Sedos apylinkių gyventojų užrašyti pasakojimai sutampa: Rimolių piliakalnis atsirado supylus Sedos žinyčios Krivių Krivaičio ir vaidilutės Imbarės kapus. Netoli Rimolių piliakalnio esančiame Mildos slėnyje yra ir Gyvasis šaltinis, kuris, pasak vietinių žmonių, gydantis visas ligas.

Tarybiniais metais čia būdavo rengiamos kolūkio sėjos pabaigtuvės, gegužinės, mokyklos turizmo varžybos, mokyklos užbaigimo šventės. Dabar prie Sedos - Grūstės kelio yra nuoroda į Mildos slėnį. Ties Mildos slėniu per Varduvos upę nutiestas pėsčiųjų tiltas, sutvarkyta prieiga prie šaltinio, į slėnį šlaitu padaryti laipteliai, prie įrengtos mašinų stovėjimo aikštelės iškastas tvenkinys, vietos meistras Dominykas Niuniava padarė medinį suolą. Planuojama pastatyti deivė Mildos skulptūrą, kurią padarė medžio drožėjas Antanas Murauskas.

Šaltiniai

• Vytautas Malūkas. Kliūtis šventei rengti ... skulptūra? // Santarvė.- 2016. - Geg. 24. - Nr. 58. - P.1, 3.
• Kvedaraite V. Deivės Mildos vardo istorija // Būdas žemaičių. - 2009. - Gegužės 26. - Nr. 41. - P. 6, 8.